„Mūsų vestuvės buvo Danijoje, Kopenhagoje. Dalyvavo iš viso 40 žmonių ir jautėme, kai visi mus palaiko. Iš draugų, tėvų pajutome palaikymą, netgi keista buvo – lauki tu keistenybių, bet nesulauki“, – sako Gintarė.
Šeimą kuriančios partnerės iš pradžių svarstė, kur turėtų gimti kūdikis – Ispanijoje, Kanadoje – bet galiausiai nusprendė – Lietuvoje.
Gintarė, kartu su žmona Julija auginsianti vaiką, teigia neišskirsianti, kuri iš jų yra biologinė sūnaus motina.
„Vaikui labai natūraliai atsirado vietos, – sako ji. – Aš labai laukiu vaikelio, bet bijau jo, nes vaikai tokie gležni ir mažučiai. Vaikai nėra sugadinti. Ateityje galėsiu eiti į lauką su juo, konstruosiu kažką, žaisiu su juo. Julija labiau moka bendrauti su vaikais.“
Kūdikio Julija laukiasi dirbtinio apvaisinimo būdu.
Gintarė: susipažinome blogiausiu laikotarpiu gyvenime
Merginos susipažino naktiniame klube, vėliau pradėjo bendrauti socialiniame tinkle „Facebook“. Julija mokėsi toje pačioje ugdymo įstaigoje kaip ir Gintarės brolis, todėl susiorganizuoti susitikimą ir pasimatyti buvo lengviau.
„[Konservatorijoje] mokėsi apie 150 mokinių, tai buvo labai paprasta surasti [vienai kitą]. Mes susipažinome balandį ir tą vasarą... – pasakoja Julija, o Gintarė pratęsia, – tiesiog smagiai leidome laiką.“
Prieš sutikdama Juliją aš buvau pasakiusi savo buvusiai, kad neturiu jėgų kažką daryti ar vaidinti, pasakiau, kad viskas nervina, aš nebedirbu, nebesimokau, iš viso su niekuo nebendrauju.
Julijos ir Gintarės santykiai vystėsi greitai. Darbą oro uosto parduotuvėje dėl nugaros skausmų palikusi Julija sulaukė pasiūlymo studijuoti Norvegijoje.
„Gali būti, kad mes susipažinome blogiausiu laikotarpiu savo gyvenime“, – tikina Gintarė.
„Prieš sutikdama Juliją aš buvau pasakiusi savo buvusiai, kad neturiu jėgų kažką daryti ar vaidinti, pasakiau, kad viskas nervina, aš nebedirbu, nebesimokau, iš viso su niekuo nebendrauju. Man reikia pertraukos. Visas dvi savaites miegojau, viską buvau metusi – net darbą. Galvojau, kad dirbsiu, tačiau jaučiausi pervargusi“, – pasakoja ji.
LGBT Lietuvoje nesuvokia, kad jiems viskas gerai
Į svetimą šalį partnerės išvyko kartu. „Kelionė į Norvegiją buvo labai įspūdinga, nes keliavome per Švediją, vėliau šiek tiek per Norvegiją iki Bergeno. Iš Oslo reikėjo keltis per kalnus. Mūsų mašina labai mažytė, tai vietoj 7 valandų vairavimo sugaišome gal 12“, – pasakoja Gintarė, kartu su Julija Norvegijoje praleidusi pusmetį. Vėliau pora išvyko į Islandiją.
Kelionės, anot Gintarės, padėjo suprasti, kad su ja ir jos partnere „viskas gerai“: „Pas mus yra persijungęs mygtukas smegenyse, kad ne su mumis kažkas negerai yra. Daug LGBT žmonių Lietuvoje nesuvokia, kad jiems viskas gerai, ir kai turi tą persijungusį mygtuką, tai tiesiog pasižiūri ir pagalvoji, kad ai, tiesiog trūksta žmogui edukacijos, gal nežino daug apie tai.“
Ji nusijuokė, paklausė dar kartą kam, sakau žmonai. Negalėdama patikėti ji nusijuokė dar kartą ir po kažkiek laiko atėjo ir pradėjo atsiprašinėti.
Julija pasakoja, kad Lietuvoje jai bent kelis kartus teko susidurti su nepažįstamųjų, sužinojusių, kad ji – lesbietė, nuostaba.
„Vieną dieną Gintarei mezgiau šaliką. Manęs paklausė moteris, kam jį mezgu, sakau, kad žmonai. Ji nusijuokė, paklausė dar kartą kam, sakau žmonai. Negalėdama patikėti ji nusijuokė dar kartą ir po šiek tiek laiko vėl atėjo ir pradėjo atsiprašinėti [...]. Atsakiau, kad man tas pats, čia jūsų nuomonė [...]“, – prisimena Julija.
Trečiadienį minima tarptautinė diena prieš homofobiją. Lietuvoje ji minima nuo 2007-ųjų.
