Į „juodąjį sąrašą“ įtrauktas vaikų psichologas, psichiatras, išrinktas į 2020–2024 kadencijos Seimą, Linas Slušnys, sako, jog su kai kurių APTA narių puolimu susidūręs ne pirmą kartą – jie esą kaltina specialistą, kad per jį teismuose prarado vaikus.
Į organizacijos „juodąjį sąrašą“ kartu pateko ir kiti žinomi šalies specialistai: psichologai Simonas Audickas, Ilona Butautienė, Vita Čioraitienė, Alma Golcienė ir Tomas Kelpša, taip pat psichiatrė Asta Dervinytė-Borgazoni.
T.Kelpša teigia, kad į vieno iš APTA narių – Ramūno Kvietkausko – nemalonę pateko po to, kai atsisakė dirbti jo siūloma metodika.
Specialistas neatmeta galimybės kreiptis į teismą ir taip apginti savo reputaciją.
Nors raštas parengtas pernai vasarą, apie tai, kad jį tėvams platina savivaldybės įstaigos bei organizacija „Gelbėkite vaikus“, sąraše minimi specialistai pirmą kartą išgirdo maždaug prieš savaitę.
L.Slušnio vertinimu, šis raštas neatsitiktinai atsirado būtent prieš rinkimus.
„Čia yra rugpjūčio mėnesio raštas. Jį laikau bandymu su manimi dorotis politiškai. Minėtoje organizacijoje (APTA) yra mažiausiai du pikti ir agresyvūs tėveliai, kurie aiškiai man yra pasakę dar prieš kokius 5 metus, kad jų misija – sugadinti man gyvenimą. Bijau, kad kai kurie į sąrašą patekę specialistai įtraukti ten, nes pateko po mano vardo mėsmale – po ta misija“, – aiškino L.Slušnys.
Jį laikau bandymu su manimi dorotis politiškai.
Įvertino psichologų kompetencijas
„Mūsų asociacija susiduria su kompetentingų specialistų trūkumu Lietuvoje, padedant nuo tėvų atstūmimo nukentėjusiems vaikams“, – taip pradedamas pernai rugpjūtį parengtas ir išplatintas APTA raštas.
Jis adresuotas kelioms institucijoms – Vilniaus miesto savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriui bei Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT).
Rašte akcentuojama, kad tėvų atstūmimas (vaikų nuteikinėjimas prieš vieną iš tėvų skyrybų atveju) yra viena žiauriausių psichologinio smurto prieš vaikus formų.
Raštą parengė vienas APTA narių – kraujagyslių chirurgas R.Kvietkauskas.
„Kaip mes sudarėme tuos sąrašus? Kadangi mūsų asociacijoje yra dešimtys žmonių, kurie nukentėjo nuo vieno ar kito psichologo ir kurie turi šiek tiek gerosios patirties su vienu ar kitu psichologu, mes tiesiog apsiklausėme ir išsikristalizavome iš to, ką žmonės pasakė“, – 15min paaiškino R.Kvietkauskas.
Klausimas dėl diagnozės
APTA atstovo teigimu, L.Slušnys yra ne kartą atvirai sakęs, kad tėvų atstūmimas – neegzistuojantis reiškinys.
Esą būtent tai tapo viena pagrindinių priežasčių įtraukti jį į „juodąjį sąrašą“.
L.Slušnys į tai atsako, kad jis, net norėdamas, negalėtų diagnozuoti ligos, kuri nėra įtraukta į Tarptautinę ligos kodų (TLK) sistemą.
„Nei Linas Slušnys, nei dar kas nors, negali pripažinti ar nepripažinti (susirgimo). Yra Lietuvoje psichologai, kurie pradeda aiškinti, kad yra toks „Tėvų atstūmimo sindromas“.
Tai puiku – jie gal gali sau leisti filosofuoti, nes nesivadovauja TLK.10 Australijos versija. Aš vadovaujuosi tuo, kuo gydytojas privalo vadovautis“, – aiškino gydytojo praktiką į parlamentaro kėdę iškeitęs L.Slušnys.
Pasak jo, kai tik Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuspręs įtraukti R.Kvietkausko minimą būklę į TLK, jis, kaip specialistas, spręs dėl jos nustatymo konkrečiais atvejais.
„Nesu nusileidęs marsietis su kokiomis nors savo ligų klasifikacijomis. Jie (APTA – red.past.) man aiškina, kad aš kažko nepripažįstu.
Kai PSO įdės šią ligą į TLK, kai Lietuvos psichiatrų asociacija šią klasifikaciją priims kaip dokumentą ir pasakys: taip, mes tą priimame, mes sakome, kad naujoje klasifikacijoje atsiradusio naujo sutrikimo formuluotė yra priimtina ir verifikuota, tai aš spręsiu klausimą apie tai, ar galima kažkam pripažinti šį sindromą ar ne“, – kalbėjo L.Slušnys.
Susitiko teismuose
R.Kvietkausko nuomone, L.Slušnys – švelnus tėvų atstūmimo neigėjas, nes jis pripažįsta, jog vaiką galima nuteikti prieš vieną iš tėvų, tačiau nepripažįsta siūlomos metodikos diagnostikai ir pagalbai teikti.
„Normalūs specialistai laiko, kad tai (tėvų atstūmimas – red.past.) yra smurtas, kad vaiką reikia paimti iš tokios mamos, ar bet kokia kaina užkardyti tą smurtą.
Jeigu negalime paimti – tai neracionalu, tai nėra toks momentinis smurtas, kai vaikas turėtų būti paimamas šią minutę, galima per kokias porą savaičių mamai bandyti duoti įspėjimą: jei tu niekaip neparodysi požymių kad vaiką atgal deprogramuoji, savo žalą naikini, jau per tas dvi savaites, tada mes paimsime. Tokia taktika dažniausiai taikoma užsienyje“, – pasakojo R.Kvietkauskas.
L.Slušnys pabrėžia, kad jo liudijimai teismuose – tik dalis proceso, o nutartį, su kuo po skyrybų gyvens vaikai, priima teisėjai.
„Mano problema yra ta, kad aš tų tėvų istorijas labai gerai žinau. Jie (APTA nariai - red.past.) mane kaltina, kad per mane prarado vaikus. Nieko panašaus. Tie, praradę vaikus, juos praranda teismo sprendimu. O teismas nagrinėja labai daug aplinkybių.
Vieną dalyką galiu pasakyti tikrai: aš neleidžiu smurtauti prieš vaiką ir prieš mamą, net jei tai, anot jų, tik psichologinis smurtas“, – konflikto užkulisius praskleidė L.Slušnys.
Gydyti santykius
APTA parengtame dokumente psichologai ir psichiatrai skirstomi į tris kategorijas – labiausiai rekomenduojamus, tuos, kuriuos reikėtų vertinti atsargiai, ir vadinamąjį „juodąjį sąrašą“.
Rekomenduojamų specialistų sąraše atsidūrė medicinos mokslų daktaras, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.
Jo manymu, kai kuriais atvejais šeimoms reikėtų skirti „santykių gydymą“.
„Manau, kad akivaizdu, jog toks reiškinys, kuomet vienas iš buvusių sutuoktinių daro viską, kad vaikas nenorėtų bendrauti su kitu – žalingas ir traumuojantis. Tą mes turime žinoti ir spręsti. Tačiau aš tai labiau vertinčiau kaip vaiko teisių pažeidimą, o ne kaip diagnozę“, – aiškino D.Pūras.
„Reikėtų gydyti santykius šeimoje, kad net buvę sutuoktiniai suprastų, jog išsiskyrę jie neturi teisės žaloti vaiko. Tačiau Ligonių kasos juk nemokės už santykių gydymą“, – pridūrė psichiatrijos specialistas.
Savivaldybė atsiprašė
Vilniaus miesto socialinės paramos centro (SPC) pagalbos šeimai skyriaus vedėja Janina Ragelienė sako, apgailestaujanti, kad toks raštas buvo išplatintas tėvams dėl žmogiškosios klaidos.
„Apgailestaujame, kad gautas raštas buvo persiųstas ir paslaugų gavėjui, nes Pagalbos šeimai skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomonė tikrai nesutampa su APTA parengtu psichologų sąrašu, mat Skyrius nekvestionuoja psichologų kompetencijų ir laikosi nuomonės, kad kiekvienas žmogus, šeima yra laisvi pasirinkti tinkamiausią specialistą“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.
„Iš APTA gautas dokumentas buvo skirtas tik vidiniam susipažinimui su rašto turiniu. Dar kartą apgailestaujame dėl žmogiškosios klaidos, paskleidus ne Skyriaus parengtą informaciją, kuri galėjo būti klaidinamai suprasta kaip Pagalbos skyriaus šeimai nuomonė“, – pabrėžiama J.Ragelienės atsakyme.
Kreipėsi į policiją
R.Kvietkausko kova jau žinoma ir teisėsaugos pareigūnams.
Vos prasidėjus karantinui – praėjusių metų kovo mėnesio pabaigoje – vyras kreipėsi į teisėsaugą dėl to, kad buvusi žmona neleido jam lankyti vaikų, motyvuodama COVID-19 grėsme.
„Manau, mano turima informacija yra skandalinga. Esu gydytojas, išsiskyręs – vaikai gyvena su mama.
Teisindamasi karantinu vaikų mama man neleido su jais pasimatyti. Tačiau įspūdingiausia – policijos reakcija. Pokalbį su VPK Operatyvinio valdymo tyrėju įrašiau, jis – pribloškiantis“, – tokį laišką kartu su garso įrašu 15min atsiuntė R.Kvietkauskas.
Atsiprašė APTA vardu
Pasirodžius publikacijai, su 15 min susisiekė vienas iš trijų APTA valdybos narių. Jo prašymu, platiname viešą paaiškinimą.
Esu advokatas Albertas Bandžius, vienas iš trijų Asociacijos prieš tėvų atstūmimą (APTA) valdybos narių ir savo, kaip valdybos nario vardu, manau, kad ir kiti valdybos nariai man pritars, noriu atsiprašyti visų straipsnyje minimų psichologų, kurie, neva, įtraukti į „juodąjį sąrašą“.
Jokių „juodųjų“, nei jokios kitos spalvos sąrašų APTA valdyba, kuri vienintelė pagal įstatus turi teisę pasisakyti ir išsakyti bendrą APTA nuomonę, nėra niekada svarsčiusi.
Šį, neva APTA vardu valstybės institucijoms pateiktą raštą, kuriame nepagarbiai atsiliepiama apie kai kuriuos Lietuvoje savo paslaugas teikiančius psichologus /psichiatrus, kurių kvalifikacijos APTA niekada nevertino, prašyčiau vertinti kaip pavienių APTA narių, konkrečiai išsakytą subjektyvią nuomonę, kuria, matomai, siekia APTA vardą panaudoti savo asmeniniams interesams.
-
E.Žiobienė: skyrybų bylose vaiko interesai nebūtinai sutampa su mamos ar tėčio. Ir čia kyla daugiausia ginčų
-
Psichologė – vaiko teisių gynėja pataria kaip padėti vaikams išgyventi tėvų skyrybas
-
Net 88 proc. moksleivių prie ekranų ne tik mokosi, bet ir leidžia laisvalaikį. L.Slušnys: reikėtų ieškoti kūrybiškų sprendimų
-
2020-aisiais – daugiau gyvybės langeliuose paliktų mažylių, mažiau smurto prieš vaikus
