2011 08 31

Besparniai karo pilotai

Lietuvos karo lėktuvo ir mūsų šalies erdvę saugojusio prancūzų naikintuvo susidūrimas netoli Šiaulių baigėsi palyginti laimingai. Bet mažytės Lietuvos karinės oro pajėgos prarado pusę savo mokymams skirtų orlaivių pajėgumo ir liko tik su vienu lėktuvu.
Lėktuvo nuolaužos katastrofos vietoje
Lėktuvo nuolaužos katastrofos vietoje / Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės nuotr.

Avarijos priežastys neaiškios

Vakar vakare dar nebuvo aišku, dėl ko rytą, apie 11 val., galėjo įvykti nelaimė. Ore susidūręs su paskutinę dieną Lietuvos oro erdvę stebinčiu prancūzų „Mirage 2000“ naikintuvu Lietuvos lėktuvas „L-39ZA Albatros“ nukrito į pelkę ir sudužo. Lėktuvu skridę du pilotai katapultavosi, jų sveikatos būklė vakar buvo gera. Prancūzų lakūnas sugebėjo su pažeistu „Mirage 2000“ naikintuvu sugrįžti į bazę ir sėkmingai nutūpti. Įvykį tirs krašto apsaugos ministrės pavedimu suburta komisija, tyrimą pradėjo ir Karo policija.

Kariuomenės vadas Arvydas Pocius vakar teigė, kad prieš skrydį buvo atlikti visi būtini techniniai ir medicininiai tyrimai. Lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. Incidentas įvyko pratybų metu. Tuo metu oro erdvėje buvo ir kitų lėktuvų.

„Tai buvo planinės pratybos, tai yra daroma nuolat, NATO oro policijos misijos pilotai atlieka tam tikras treniruotes, jose dalyvauja ir mūsų pilotai. Tai yra nuolatinių treniruočių incidentas. Gyvenime taip atsitinka. Įvyksta autoavarijų, kartais įvyksta ir lėktuvų susidūrimų“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Tuo tarpu buvęs krašto apsaugos ministras J.Olekas įžvelgia ir gilesnes incidento priežastis.

„Tokie įvykiai rodo, kad dabartinė Vyriausybė aiškiai per mažai dėmesio skiria tiek Karinėms oro pajėgoms (KOP), tiek visai kariuomenei. O kai nėra geros nuotaikos, ir žmogiškų klaidų daugiau pasitaiko“, – sakė jis.

Vadui juokinga

Po šios nelaimės Lietuvos karinės oro pajėgos smarkiai nukentėjo. Karo pilotams mokyti liko vienas vienintelis lėktuvas. „Manau, jūsų klausimas yra juoko formos“, – paklaustas, ar mokymams pakaks vienintelio likusio eksploatuojamo „L-39ZA Albatros“, vakar pyktelėjo kariuomenės vadas A.Pocius.

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Virginijus Steponavičius „15min“ tikino, kad vieno lėktuvo normaliems pilotų mokymams – per maža. Pulkininkas leitenantas teigė, jog „su vienu lėktuvu visą laiką yra problema“.

Jis kol kas negalėjo pasakyti, ar Aviacijos bazė prašys nupirkti tokį pat lėktuvą, koks vakar sudužo.

Buvęs krašto apsaugos ministras J.Olekas mano, kad vakarykštė nelaimė dar kartą įrodo, jog Lietuva neskiria užtektinai dėmesio kariuomenės aprūpinimui. „Mokomoji bazė sudužus vienam lėktuvui dabar susilpnėjo per pusę, nėra atnaujinama ir sraigtasparnių eskadrilė. Transportavimui esame įsigiję keletą tikrai gerų lėktuvų, tačiau būtinai reikia turėti ir „Albatros“ tipo lėktuvų mokymams“, – įsitikinęs J.Olekas.

Kariuomenės vadas A.Pocius vakar negalėjo pasakyti, kokia buvo sudužusio lėktuvo vertė ir kiek kainuotų įsigyti naują tokio tipo lėktuvą. Remiantis įvairiais skaičiavimais, „Albatros“ tipo lėktuvas kainuoja nuo 0,5 iki 3,7 mln. litų.

Pilotai sukrėsti

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vado pulkininko leitenanto V.Steponavičiaus teigimu, susidūrusių lėktuvų pilotai vakar dar nebuvo apklausti. Jiems leista bent dieną pailsėti po patirto šoko.

„Pilotai po medicininių tyrimų buvo paleisti. Jie turi susitvarkyti ir grįžti, su jais bus kalbamasi trečiadienį“, – tvirtino jis.

Su vienu lėktuvu visą laiką yra problema, – neslėpė V.Steponavičius. Apie nelaimės priežastis V.Steponavičius kalbėti nenorėjo. „Kol neišsiaiškinsime visų aplinkybių, tai neįmanoma. Prancūzų pilotas tokios būsenos, kad buvo paleistas ilsėtis. Taip pat ir mūsiškiai pilotai“, – sakė jis.

Aviacijos bazės vadas tikino, kad nukritęs lėktuvas „L-39ZA Albatros“ nebuvo susidėvėjęs: „Viskas pas mus yra tvarkinga. Net jeigu technika ir sena, pas mus ji yra prižiūrėta, tvarkinga. Niekas nenaudoja netvarkingos technikos.“

Lėktuvus „L-39ZA Albatros“ Lietuva įsigijo 1998 m. 2007 m. abu mokomieji lėktuvai buvo atnaujinti.

Senų nepavyksta parduoti

Anksčiau Lietuva buvo įsigijusi senesnės kartos mokomuosius lėktuvus L-39C. 1993 m. iš Kirgizijos pirkti keturi lėktuvai dabar kelia galvos skausmą Valstybės turto fondui. Šių iš kariuomenės perimtų lėktuvų niekam nereikia.

Keletą kartų pabandžius parduoti atitarnavusius L-39C du iš jų buvo atiduoti aviacijos muziejui, vienas – Vilniaus Gedimino technikos universitetui, o ketvirtąjį Valstybės turto fondas nesėkmingai bando parduoti.

„Albatros“ tipo lėktuvai pasaulyje gerai žinomi. Pirmasis L-39 skrydis atliktas 1968 m. lapkričio 4 d. 1971–1973 m. šis lėktuvas naudotas Sovietų Sąjungoje ir Čekoslovakijoje pradiniam lakūnų naikintojų mokymui. Tai standartinis reaktyvinis lėktuvas, kuris buvo skirtas Varšuvos sutarties šalims. L-39 buvo eksportuoti į 16 šalių.

Geri, bet lėtoki

Zenonas Vegelevičius, buvęs Karinių oro pajėgų vadas:

„Nenorėčiau sutikti, kad mes esą nusipirkome prastų lėktuvų. Tai yra lengvieji mokomieji lėktuvai, turintys galimybę nešti raketas, galintys bombas mėtyti, transporto lėktuvus, sraigtasparnius pavyti. Tačiau jų greitis apribotas – tokio modelio lėktuvai išvysto apie 900 km/h greitį. „L-39ZA Albatros“ naudoja mažai kuro, todėl jį eksploatuoti nėra brangu. Pagrindinė lėktuvo paskirtis – ruošti karo lakūnus, supažindinti juos su kovinėmis galimybėmis. Vėliau pilotai mokosi skraidyti greitesniais lėktuvais.

Norint svarstyti, kokius galėjo būti nelaimės priežastys, reikia turėti nors kiek informacijos apie incidentą. Visiškai neaišku, kokie manevrai buvo atliekami. Gali būti, kad pilotai tiesiog nepastebėjo kito lėktuvo, arba per mažai buvo kontroliuojami iš žemės. Tegu į tuos klausimus atsako komisija. Bus iškeltos juodosios lėktuvo dėžės ir viskas greitai paaiškės".

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis