Šiais metais Vilniaus tarybos nariai, išrinkti 2015-ųjų kovą 1-ąją vykusiuose savivaldos rinkimuose, rinkosi į penkis posėdžius. Jų darbotvarkėse buvo numatyta nuo 37 iki 56 klausimų. Tačiau tik vienas iš šių penkių posėdžių baigėsi išnagrinėjus, apsvarsčius ir balsavus dėl visų klausimų. Kitais atvejais darbas baigėsi vos įpusėjus, o kartais – likus tik keliems klausimams.
Nedrausmingi net valdantieji
Štai pastarajame posėdyje, kuris vyko kovo 22 dieną, darbas baigėsi ties 23-iu klausimu, kai svarstyta, ar suteikti patalpas ne konkurso būdu viešajai įstaigai „Amatų gildija“. Svarstyme aršių diskusijų nebuvo, tačiau balsavo vos 23 tarybos nariai. Ir nors salėje jų buvo bent keliais daugiau, posėdis baigėsi – nėra kvorumo.
Iš viso Vilniaus taryboje dirba 51 politikas. Valdančiajai daugumai priklauso mažiausiai 31 Liberalų sąjūdžio (15 frakcijos narių), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) (8), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) (4) ir „Lietuvos sąrašo“ (4) atstovų. Valdantiesiems paprastai linkęs pritarti ir su Liberalų sąjūdžiu išrinktas Markas Adamas Haroldas bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos trys nariai, kurie anksčiau priklausė koalicijai, bet prieš Seimo rinkimus pasitraukė.
Tikroji opozicija – Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) su 6 tarybos nariais bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 10 frakcijos atstovų.
Tad vien valdančiųjų, jeigu jie drausmingai dalyvautų posėdžiuose iki pat jų pabaigos, užtektų apsvarstyti visus klausimus ir priimti sprendimus. Tačiau taip nėra.
Įžvelgia politinę valią
Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Vincas Jurgutis, paklaustas, kodėl tarybos posėdžiai dažniau baigiasi užrašu „Nėra kvorumo“, o ne apsvarsčius paskutinį darbotvarkės klausimą, sakė, kad pagrindinė priežastis – opozicija tokiu būdu pasitraukia iš posėdžio, pamatę, kad valdančiųjų yra mažiau nei 26.
„Jie pasinaudoja savo tokia teise ir dėl to negalima jų smerkti. Taip yra stabdomas miesto tarybos darbas. Toks jų būdas – nepavyksta surinkti daugiau balsų prieš, tai griauna posėdžius“, – teigė V.Jurgutis.
Pritardamas, kad ne visada kvorumo nebelieka tada, kai sprendžiami svarbūs politiniai klausimai, neretai įstringama ir ties beveik formaliais sprendimais, V.Jurgutis prisiminė seną savo idėją klausimus pateikti tam tikrais blokais, tuomet esą didelių diskusijų nekeliantys klausimai būtų išnagrinėjami greičiau ir lengviau. Tokia praktika buvo taikyta šios kadencijos pradžioje, bet vėliau išnyko.
Kai kuriuos tarybos narius vis dėlto V.Jurgutis linkęs pateisinti – esą pasitaiko priežasčių, kai tenka arba neatvykti į posėdį, arba jį palikti anksčiau.
„Labai gaila, aš stengiuosi. Net yra buvę, kad vaikus man iš darželio atvežė į tarybos salę vieną kartą, puikiai jie ten pažaidė pusvalandį. O kiti, kurie nori stabdyti daromus darbus dėl to, kad turi kitokį požiūrį ar kad juos inicijuoja dabartiniai valdantieji, pasirenka tokį stabdymo kelią. Kita vertus, galbūt reikia ir koalicijai stiprėti ir bandyti šnekėtis su visais, kad kuo didesnis susitelkimas būtų“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas.
Net yra buvę, kad vaikus man iš darželio atvežė į tarybos salę, puikiai jie ten pažaidė, – sakė V.Jurgutis.
Jis, tiesa, bandė pateisinti valdančiuosius, kad posėdžių miestą valdant dabartinei kadencijai yra daugiau, tad esą sakyti negalima sakyti, kad dėl neišnagrinėjamų klausimų darbai stoja. Vis dėlto V.Jurgutis buvo priverstas pripažinti – per keturių ar net penkių valandų posėdį išnagrinėti vos 25-35 klausimus nėra labai produktyvu.
Sužiūri bent savus
Valdančiajai daugumai taip pat priklausančios TS-LKD frakcijos vadovas Valdas Benkunskas įžvelgia bent kelias priežastis, kodėl posėdžių pabaigti pagal darbotvarkę nepavyksta. Esą yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių.
„Praėjusioje kadencijoje gal ir drausmė tarybos narių buvo griežtesnė, gal valdančioji dauguma iš anksto pasitvirtindavo tarybos grafiką ir galėdavo planuoti laiką, todėl nebūdavo tokių netikėtų posėdžių, kaip dabar mes turime. Kitas dalykas – lankomumas ir drausmė yra daug silpnesni, negu turėtų būti. Dauguma turi 31 narį, todėl bent 26 narius nuolat salėje turėti, kad opozicija kvorumo negriautų, tikrai galima. Kita vertus – opozicija yra tokia... Mes praėjusioje kadencijoje, būdami opozicija, bent jau mūsų frakcija su 10 narių dėl paties griovimo negriaudavome, nebent būdavo kokie aštrūs politiniai dalykai. Tai dabar yra toks dirbtinis – pamato, kad nėra 26 valdančiosios daugumos atstovų, sugriauna kvorumą. Toks vaikų žaidimų aikštelę primenantis dalykas“, – sakė V.Benkunskas.
TS-LKD frakcijos vadovas sako, kad iš 8 konservatorių paprastai bent 6 posėdyje dalyvauja.
Kaltas meras?
Socialdemokratų frakcijos vadovas Marius Skarupskas įžvelgia ir mero kaltės. „Reikėtų merui rezultatyviau vesti posėdžius, tai pirmininkavimo klausimas. Daug kas turi ir kitų, objektyvių priežasčių, tarkim, kartais net tenka vaikų iš darželio pasiimti važiuoti. Kiti turi kitus darbus, išvyksta, nebūna, o koalicija yra pakankamai trapi, nėra plati, todėl dalyvaujančiųjų posėdyje balsų ir pritrūksta“, – kalbėjo M.Skarupskas.
Jis pripažįsta – šios kadencijos valdantiesiems labai retai pavyksta pabaigti posėdį apsvarsčius visus darbotvarkės klausimus. Dar viena priežastis yra blogas planavimas, nes pasitaiko, kad žadėję kitą posėdį daryti po trijų savaičių, jį suorganizuoja po savaitės ir pan.
Reikėtų merui rezultatyviau vesti posėdžius, tai pirmininkavimo klausimas, – sakė M.Skarupskas.
Kaltinti vien opozicijos, pasak socialdemokrato, nereikėtų, nes esą ji, matydama, kad valdantiesiems trūksta balsų, sugriauna kvorumą. Pirmiausia – tai pirmininkavimo problema: „Kartais mes iki pertraukos diskutuojame vos dviem-trim klausimais. Kartais išsiplečia tos diskusijos, nors juk yra būdų nutraukti jas, neleisti joms įsisiūbuoti. Daugeliu atveju diskusijų reikia, bet nereikėtų leisti joms įsisiūbuoti arba pereiti į asmeniškumus.“
Opozicija: su mumis niekas nesitaria
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijai vadovaujantis Žilvinas Šilgalis tvirtina jau sunkiai ir bepamenantis, kada posėdžiai baigėsi, kaip numatyta – pabaigus svarstyti darbotvarkės klausimus. Tačiau opozicija visos kaltės prisiimti net neketina. Ž.Šilgalio teigimu, meras yra ne tik savivaldybės vadovas, bet ir tarybos posėdžių pirmininkas, tad kartu su tarybos sekretoriumi turėtų ieškoti būdų klausimams priimti.
„Man ir pačiam teko eiti šias pareigas, stebėjau ir kitų kolegų darbą kaip tarybos narys. Tai rengiantis tarybos posėdžiui viena iš funkcijų yra užtikrinti, kad klausimai, kuriuos valdančioji dauguma yra priėmusi savo viduje, būtų priimti.
Jeigu kartais išsiskiria nuomonės, tarkim, kaip dabar dažnai matome, liberalų ir konservatorių, tarybos sekretoriai derindavo su kitomis frakcijomis, jeigu reikėdavo – kreipdavosi į merą ir meras kviesdavosi frakcijų atstovus. Nes juk bendrąja prasme visi išrinkti Vilniuje dirbti. Ir tada meras ieškodavo paramos kitose frakcijose, įtikinėdamas, kodėl to reikia miestui. Šiuo metu šie procesai vyksta chaotiškai“, – kalbėjo Ž.Šilgalis.
Tačiau, anot Ž.Šilgalio, meras R.Šimašius visiškai ignoruoja opoziciją – su Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcija buvo vos vienas susitikimas.
„Jeigu valdančioji dauguma yra viena pasišovusi valdyti miestą be opozicijos pagalbos, mums ir belieka atlikti kritikuojančiųjų funkciją, nes mes kitų galimybių ir neturim. Jeigu merui trūksta balsų, esu tą sakęs ne vieną kartą ir merui, ir Liberalų frakcijai, tai kalbėkimės, įtikinėkit, įrodykit, kodėl jūsų pozicija yra teisingesnė nei konservatorių, kodėl jie jums nepritaria. Kalbėkimės, nėra problemų. Politika toks dalykas – vieną dieną esi pozicijoje, kitą opozicijoje, tas rastas sukasi. Bet jeigu tave ignoruoja, su tavim nesikalba, tai kokios paramos gali iš tų žmonių tikėtis?“ – svarstė vienas aršiausių R.Šimašiaus kritikų taryboje.
Be to, Ž.Šilgalio manymu, merui tikrai neverta veltis į smulkius ginčus, savo pasisakymais trukdyti opozicijai užduoti klausimus ir pan.
Meras: kalta opozicija
Orientavimasis į procedūras, o ne į tikslą yra viena iš priežasčių, kodėl mokesčių mokėtojų pinigai eikvojama ir laikas gaištamas, – sakė R.Šimašius.
Pats meras R.Šimašius tvirtina, kad nepaisant ir tokio, kaip jis pavadino, „keisto boikoto“ tarybos darbas juda, tad kelias savaites ar mėnesį vėluojantys sprendimai jo nesustabdo.
„Kodėl bent kas antras posėdi baigiasi kvorumo nebuvimu, yra labai aišku – opozicija savo darbą supranta ne kaip alternatyvių idėjų kėlimą ir jų pristatymą visuomenei bei savivaldybės tarybai, bet kaip skaičiavimą, ar valdančioje koalicijoje yra pakankamai žmonių salėje. Jeigu tik bent vieno trūksta iki 26, tai automatiškai palieka salę, sugriaudami kvorumą“, – kaltininkus nurodė R.Šimašius.
Meras tvirtino suprantąs, kad ir valdantieji išsiskirsto kartais anksčiau laiko, bet esą būna ir objektyvių priežasčių – ligų, komandiruočių ir t.t., tad belieka džiaugtis, kad vis dėlto pavyksta susitelkti.
Atmeta R.Šimašius ir priekaištus, kad jis ignoruoja opozicijos atstovus. Esą jeigu opozicija tegali pasakyti, kad yra ignoruojama ar pan., vadinasi, turiningo neturi ji ką pasakyti: „Jeigu yra poreikis, visada susitinku, bet konstruktyvumo trūksta. Orientavimasis į procedūras, o ne į tikslą yra viena iš priežasčių, kodėl mokesčių mokėtojų pinigai eikvojama ir laikas gaištamas.“
Pinigai – už darbą
Vilniaus tarybos narių atlyginimai priklauso nuo darbo tarybos ir komitetų posėdžiuose. Už darbo laiką atliekant tarybos nario pareigas atlyginimas yra apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką tarybos, komitetų, kolegijos, komisijų, frakcijų, stebėtojų tarybų ir darbo grupių posėdžiuose ir už savarankiškai deklaruojamą laiką (deklaruoja asmeniškai). Už tarybos nario savarankiškai deklaruojamą laiką mokamas atlyginimas yra ne daugiau kaip už 60 val. per mėnesį.
Daugiausia kanceliarinių išlaidų, pasirodo, turi A.Zuokas – jau išleido 9,5 tūkst. eurų. Taip pat – J.Kaminskis (9,1 tūkst. eurų). Mažiausiai – M.A.Haroldas, išleidęs vos 991,5 euro.
Taip pat kas mėnesį tarybos nariai gauna po 300 eurų kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms, už jas tenka atsiskaityti vieną kartą per ketvirtį – pateikti dokumentus, čekius ir sąskaitas apie patirtas išlaidas.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, kurie skelbiami viešai, meras R.Šimašius vidutiniškai per mėnesį gauna apie 2 591 eurą, vicemerai V.Benkunskas, Gintautas Paluckas ir Linas Kvedaravičius – nuo 2,2 tūkst. eurų iki 2 tūkst. eurų.
Iš tarybos daugiausia vidutiniškai per mėnesį gauna konservatorius Gediminas Švilpa – 379,53 eurų, „tvarkietis“ Gediminas Rudžionis – 373,65 eurų ir konservatorė Violeta Podolskaitė – 365,13 eurų. Mažiausiai – jokiai frakcijai nepriklausantis Markas Adamas Haroldas – 222,36 eurų.
Visas išmokas Vilniaus tarybos nariams, taip pat – lankomumo duomenis, galima rasti čia.
