Didžioji dalis tarnybą pradedančių karo prievolininkų paskirti iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus regionų, likusieji iš Panevėžio ir Šiaulių. Dalis jų šį kelią pradėjo atlydėti artimųjų, dalis – į tarnybą stojo su kartu draugais, dalis – dėl tarnybos grįžo į Lietuvą iš užsienio.
„Tarnauti Lietuvos kariuomenėje reikia ir dėl patriotizmo, ir dėl garbės“, – sakė šiandien tarnybą pradedantis vilnietis Mantas Valatkevičius, pridurdamas, kad šiam žingsniui jį paskatino ir motyvacijos suteikė keleriais metais vyresnis brolis Arnas.
„Aš didžiuojuosi, kad abu mano sūnūs savo noru pasirinko tarnauti kariuomenėje“, – džiaugėsi Arno mama.
Du į tarnybą pradedantys vilniečiai draugai Augustas Rainys ir Renald Jerinkevič taip pat neturėjo abejonių, kad baigę mokyklą, atliks pareigą Tėvynei.
„Man viskas patinka, kas yra susiję su kariuomene, nes mano tėvai, proseneliai visi tarnavo, buvo kariai. Tokia giminės tradicija ir aš ją pratęsiu“, – pasakojo Augustas. Tuo metu jo draugas Renald įsitikinęs, kad nebus geresnio laiko tarnauti Tėvynei nei dabar, iškart po mokyklos: Lietuvos kariuomenėje jis planuoja tapti stipresniu ir šturmuoti universitetą.
„Kas paskatino tarnauti? Vasario 24 diena“, – paklaustas apie pasirinkimą, pasakojo 28 m. Dainius Gulbinas. Iki šiol su drauge Egle gyvenęs Velse, Didžiojoje Britanijoje, ir dirbęs Viktorijos laikų namų restauratoriumi, po įvykių Ukrainoje jis nedvejodamas perplanavo gyvenimą, grįžo į Lietuvą ir šiandien stojo į tarnybą.
„Kai nori, gali rasti laiko. Turbūt lengva nebus, bet draugė, šeima ir darbdaviai mano norą suprato, tad viskas bus gerai“, – mintimis dalijosi vaikinas. Jį atlydėjusi draugė paantrino: „Iš pradžių dėl tokio sprendimo nebuvau labai laiminga, bet kai supratau motyvus, susitaikiau. Galiausiai, juk tie devyni mėnesiai yra nedidelė gyvenimo atkarpa“, – patikino mergina.
Iš tarnybą pradėjusių jaunuolių daugiau nei 40 proc. šį kelią pasirinko savanoriškai, tai yra nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti pareigą Tėvynei. 45 proc. šauktinių – atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka.
Pradėjusieji karo tarnybą mokysis atlikti įvairias funkcijas Lietuvos kariuomenėje: priklausomai nuo padalinio specifikos jie taps pėstininkais, artileristais, minosvaidininkais, inžinieriais, ryšininkais bei paramos vienetų kariais.
Pirmuosius tris mėnesius jie dalyvaus baziniame kario kurse, kurio metu įgis taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei lavins kitus kariui reikalingus įgūdžius. Vėliau šauktiniai bus skirstomi pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai kviečiami atnaujinti karinius įgūdžius.
