Tai rodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surinkti duomenys.
Pagal juos, iš 1285 šalyje veikiančių bendrojo lavinimo mokyklų 82 proc. arba 1033 mokyklų turėjo maisto tvarkymo skyrius (virtuves, valgyklas), kuriuose gaminamas maistas. Tuo metu 18 proc. arba 252 mokyklose tokių skyrių nebuvo. Pastarąsias mokyklas lankantys vaikai maitinami termosuose atvežtu maistu.
Daugiausia maistu iš termosų maitinami Vilniaus rajono moksleiviai – 50-yje šios savivaldybės mokyklų maistas negaminimas. Kauno rajone tokių mokyklų yra 17, Kėdainių – 14, Raseinių – 13, Panevėžio ir Šilutės rajonuose – po 12, Šiaulių rajone – 10.
„Didžioji dalis mokyklų, kurios neturi maisto tvarkymo skyrių, yra atokiau nuo rajono centrų, be to, juose mokosi mažiau mokinių“, – teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte, atsiųstame Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
Jame tarnybos vadovas Jonas Milius pabrėžė, kad maistas moksleiviams turėtų būti gaminamas mokyklų virtuvėse, nes tik šviežias maistas turi didžiausią mitybinę vertę.
Tarnyba pareiškė nepritarianti verslininkų pasiūlymams teikti vaikams prieš dieną pagamintą, atvėsintą, o vėliau pašildytą maistą.
„Aišku, kad mūsų vaikams netinka mityba šaldytais produktais, juos atšildant, atvežant maistą. Suvokiant sudėtingą situaciją, galimos kokios nors išimtys mokyklose ar klasėse, kur yra po kelis vaikus. Bet reikia ypač kontroliuoti vaikų mitybą“, – BNS sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Šį klausimą svarstęs komitetas nutarė Maisto ir veterinarijos tarnyba paprašyti iki gruodžio mėnesio pateikti išanalizuotą moksleivių maitinimo situaciją ir pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo. Taip pat savivaldybių paprašyta, kad jos atsakingai spręstų vaikų maitinimo klausimą.
„Specialistai aiškiai pasakė – ir suaugusiems, ir vaikams – mityba turėtų būti produktais iš tos pačios laiko juostos. Čia mes kalbame, kaip organizuojami viešieji konkursai, galima sutvarkyti ir padaryti, kad mūsų vaikai maitintųsi vietos ūkininkų išauginta ekologiška produkcija. Man niekas neįrodys, kad atvežtinis bananas ar apelsinas yra daug sveikiau nei Lietuvoje užauginta šilauogė“, – tvirtino parlamentarė.
Ji apgailestavo, kad specialistai nėra parengę pavyzdinių valgiaraščių mokykloms. Anot D.Mikutienės, šiuo atveju pavyzdžiu galima rodyti Kalėjimų departamentą.
„Palyginti kaip sudaromi valgiaraščiai, pavyzdys turėtų būti Kalėjimų departamentas. Matėme visam mėnesiui sudarytus valgiaraščius, apskaičiuotas patiekalų energetines vertes, pagal amžių, pagal darbo krūvį jos sureguliuotos. Paradoksas – kad šitą dalyką rengė maisto ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, nes turėjo tokį užsakymą. Kai klausi, kodėl to paties nepadarote mokyklose, sako, kad niekas neskiria pinigų parengti tokiai studijai“, – teigė komiteto vadovė.
