Kitąmet bus minimos J.Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės. 2019 metais taip pat sueis 70 metų, kai jo vadovaujama Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio taryba vasario 16 dieną pasirašė nepriklausomybės nuo sovietų valdžios deklaraciją.
„Aš manau, kad laisvė buvo apginta ne tiek valdžios ar jos didžiavyrių, bet paprastų žmonių, kurie išėjo į miškus ir kurie savo krauju įrodė bei paliko mums visiems laisvės pėdsakus“, – BNS sakė parašus po iniciatyva surinkęs konservatorius Žygimantas Pavilionis.
„Didžiausia vertybė Lietuvoje visada buvo, yra ir bus neapsakomai stiprus žmogiškumas, kuris sugeba pasipriešinti ir įveikti blogį, ateinantį iš Rytų“, – pridūrė jis.
Palangoje 1909 metais gimęs J.Žemaitis-Vytautas 1944-aisiais prisidėjo prie nacių okupuotoje Lietuvoje sukurtos Vietinės rinktinės. Po antrosios sovietų okupacijos jis dalyvavo aktyvioje antisovietinėje rezistencinėje kovoje.
1947 metais J.Žemaitis-Vytautas tapo Kęstučio apygardos, o 1948 metais – visos Vakarų Lietuvos partizanų srities vadu ir pradėjo vienyti pogrindžio pasipriešinimo judėjimus.
Šie judėjimai 1949 metais susijungė į vieningą organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį. Jis priėmė deklaraciją, kur numatė Lietuvos valstybės atkūrimą ir demokratinius jos valdymo principus.
1953 metais J.Žemaitis-Vytautas buvo suimtas, o kitąmet Maskvos kalėjime jam įvykdyta mirties bausmė.
Prieš dešimt metų Seimas pripažino J.Žemaitį-Vytautą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu prezidento pareigas.