Gripas – viena ligų, kuri žmones mažiausiai savaitei priverčia atsigulti į ligos patalą. Tačiau ne kiekvienas susirgęs siekia ligos pašalpos. Kas tik įstengia, laikinąjį nedarbingumą iškeičia į slaugą.
Štai viena moteris dienraščiui pasakojo susirgusi gripu, tačiau pabūgusi laikinojo nedarbingumo, nes jis smarkiai kerta per pajamas. Bankui įsipareigojimų turinti moteris pamėgino ieškoti kitos išeities. Kadangi jos aštuonmetė duktė tuo metu irgi sirguliavo, pašnekovė paprašė apylinkės vaikų gydytojo, kad šis jai išrašytų nedarbingumo pažymą neva dėl dukters slaugos.
„Už ligonio slaugymą „Sodra“ moka nuo pirmosios dienos ir palankesnėmis sąlygomis, nei mokama ligos pašalpa esant laikinajam nedarbingumui“, – dienraščiui sakė kalbinta moteris.
Laikinasis nedarbingumas gerokai sumažina pajamas. Pagal galiojančią tvarką už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas ligos pašalpą moka darbdavys. Pašalpa sudaro 80–100 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Gaunantiems pajamų pagal autoriaus sutartis ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas apskritai nemokama.
„Sodra“ ligos pašalpą pradeda mokėti tiktai nuo trečios dienos ir moka iki septintos nedarbingumo dienos. Ši pašalpa sudaro 40 proc. vadinamojo kompensuojamojo uždarbio. Kompensuojamasis uždarbis – tai mėnesio pajamos, iš kurių skaičiuojami mokesčiai „Sodrai“. Šios pajamos dar yra vadinamos draudžiamosiomis.
Jei žmogus per savaitę nepasveiksta, nuo aštuntos nedarbingumo dienos jam mokama ligos pašalpa, sudaranti 80 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tuo tarpu slaugos pašalpą „Sodra“ moka nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos. Ji sudaro 85 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Pavyzdžiui, už sergančio vaiko slaugymą, jei jam dar nėra 14 metų, pašalpa mokama iki 14 dienų. Slaugant vyresnius vaikus ar šeimos narius pašalpa mokama 7 kalendorines dienas.
Jei žmogus, neatskaičiavus mokesčių, per mėnesį gauna 3 000 litų algos, apytiksliais apskaičiavimais, ligos pašalpos per savaitę susidarytų apie 280–450 litų, slaugos pašalpos – apie 580 litų.
