Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 05 23

Billą Gatesą kaltina nuodijant vaisius, bet technologija nepavojinga ir sukurta ne jo

Sąmokslo teorijoms, kuriose figūruoja filantropas Billas Gatesas, suskaičiuoti jau neužtenka rankos pirštų, bet internete vis randasi naujų. Dabar raginama saugotis tam tikrų maisto produktų, nes esą milijardieriaus įkurta įmonė juos užkrečia toksiškomis medžiagomis. Iš tiesų ši įmonė yra sugalvojusi technologiją, kaip vaisius ir daržoves ilgiau išlaikyti šviežius, o tam naudojamos natūralios medžiagos, pripažintos saugiomis net kūdikiams.
Melas, kad Billas Gatesas sugalvojo technologiją vaisiams bei daržovėms apsaugoti ir kad ji yra pavojinga
Melas, kad Billas Gatesas sugalvojo technologiją vaisiams bei daržovėms apsaugoti ir kad ji yra pavojinga / Ekrano nuotr. iš krystenskitchen.substack.com

Gąsdina šalutiniu poveikiu

„Nevalgykite nieko su šia etikete!!! Tai – Billo Gateso įkurta įmonė, naudojanti toksiškus mono- ir digliceridus, kad jūs sirgtumėte!“ – neseniai įspėjo viena „Facebook“ vartotoja.

Jos žodžiai didelio dėmesio nesulaukė, bet įrašas, kuriuo moteris dalijosi, buvo sulaukęs daugiau nei 170 reakcijų ir daugiau nei 50 komentarų. Kone 680 žmonių juo buvo pasidaliję. Šio įrašo „Facebook“ nebėra, bet išlikusios ir vieno, ir kito suarchyvuotos kopijos.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Melagiena apie tariamai kenksmingus maisto produktus pasiekė ir Lietuvą
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Melagiena apie tariamai kenksmingus maisto produktus pasiekė ir Lietuvą

Įrašo autorius prie cituotos frazės buvo pridėjęs avokado nuotrauką. Ant vaisiaus matyti etiketė su pavadinimu „Apeel“ ir užrašas, kad jis užaugintas Meksikoje.

Panašių įrašų galima rasti kitur internete. Viena „Twitter“ vartotoja paskelbė identišką įspėjimą, tik anglų kalba. Jos įrašas jau peržiūrėtas 2,7 mln. kartų.

Kai kurie socialinių tinklų vartotojai (čia, čia) gąsdinimą pagrindė „Apeel“ naudojamos medžiagos galimu šalutiniu poveikiu.

Viena „Instagram“ vartotoja pasakojo nusipirkusi obuolių ir „ant jų galėjusi jausti vašką“. Tai moteriai pasirodė keista, todėl ji paprašė draugės padeginti vaisių žiebtuvėliu, bet vaškas nedingo.

Kai kurie „Instagram“ vartotojai dalijosi apie maistą ir mitybą rašančios tinklaraštininkės teksto ekrano nuotrauka. Ši savo puslapyje platformoje „Substack“ prieš gerą mėnesį publikavo netrumpą įrašą apie tai, kaip B.Gatesas tariamai „jūsų ekologiškus produktus padengia pavojingais chemikalais“.

Ekrano nuotr. iš „Instagram“/Melas, kad Billas Gatesas sugalvojo technologiją vaisiams bei daržovėms apsaugoti ir kad ji yra pavojinga
Ekrano nuotr. iš „Instagram“/Melas, kad Billas Gatesas sugalvojo technologiją vaisiams bei daržovėms apsaugoti ir kad ji yra pavojinga

„Beveik neįmanoma žinot net ar jūsų ekologiški vaisiai ir daržovės yra saugūs“, – gąsdino jauna moteris. Kad būtų paveikiau, prie savo rašinio ji pridėjo B.Gateso, laikančio kažkokia žalia medžiaga aplietą obuolį, nuotrauką.

Šie komentarai nėra tikslūs – aptariama technologija ir informacija apie jos kūrėjus interpretuojama klaidingai.

Tinka ir obuoliams, ir agurkams

Kompanija „Apeel Sciences“ iš tiesų egzistuoja ir skelbia suteikianti „augalinę apsaugą, padedančią jūsų mėgstamiems produktams ilgiau išlikti šviežiems“. Jiems uždedama tarytum papildoma žievelė, kuri sulėtina vandens netekimą ir oksidaciją – pagrindines gedimo priežastis.

Šią technologiją įkvėpė pati gamta, rašoma kompanijos tinklalapyje. Visi vaisiai, uogos ir daržovės – nuo apelsinų iki aviečių – turi odelę ar žievelę, kuri juos saugo. Būtent šis žodis minimas kompanijos pavadinime (peel angliškai reiškia „odelė, žievelė“ arba „lupti“).

„Apeel Sciences“ sukurta technologija tarytum užrakina drėgmę šios odelės ar žievelės viduje ir neleidžia pro ją prasiskverbti deguoniui. Tai leidžia vaisiui ar daržovei ilgiau išlikti šviežiam ir valgomam.

Kartu mažinamas dėl prastos išvaizdos ar valgyti nebeleidžiančių savybių, pavyzdžiui, pelėsio ar kvapo, išmetamų produktų kiekis. Žvelgiant dar plačiau, taupomi resursai, kurių reikia vaisiams ir daržovėms užauginti, bei mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai.

Statistika rodo, kad vaisiai ir daržovės yra vieni dažniausiai išmetamų produktų: 45 proc. šviežių vaisių prarandami ar išmetami. Dėl maisto atliekų susidaro 8-10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų, atitinkančių 3,6 mln. tonų CO2 per metus.

Viršutinis vaisių ir daržovių žievės ar odelės sluoksnis, vadinamas kutikule, atlieka apsauginę funkciją – sulaiko drėgmę ir leidžia kvėpuoti neišdžiūvant. Šis vaškingas, kartais sakingas sluoksnis dengia lapus, stiebus, vaisius, rečiau sėklas. Iš kutino, celiuliozės, pektinų, vaško sudarytos kutikulės storis priklauso nuo rūšies ir aplinkos.

123RF.com nuotr./Išmetamas maistas į šiukšlių dėžę
123RF.com nuotr./Išmetamas maistas į šiukšlių dėžę

„Apeel Sciences“ naudojama technologija padeda šviežius vaisius ir daržoves padengti plona valgoma „odele“, panašia į kutikulę, ir taip apsaugoti juos nuo aplinkos poveikio fiziniu barjeru.

Kaip teigiama kompanijos tinklalapyje, šis sluoksnis sudarytas iš išgrynintų mono- ir digliceridų – valgomų junginių, kurių iš šiaip galima rasti įvairiuose maisto produktuose.

Partneriams jie tiekiami miltelių pavidalu. Prieš naudojant šiuos tereikia sumaišyti su vandeniu.

VIDEO: JAV kompanijos „Apeel Sciences“ sugavota technologija saugo vaisius ir daržoves nuo greito sugedimo

JAV ši technologija naudojama kai kuriems obuoliams, avokadams ir laimams, teigia kompanija, Kanadoje – tam tikriems agurkams, o Europoje – avokadams ir citrusiniams vaisiams.

Pripažinti saugiais

Riebalų rūgščių mono- ir digliceridai (vadinami ir tiesiog monogliceridais) yra maisto priedai, naudojami kaip emulsikliai. Paprastai jie gaminami iš gamtoje randamų riebalų ir aliejų (saulėgrąžų, palmių, sojų, alyvuogių, vynuogių kauliukų). Jie natūraliai randami kai kuriuose aliejuose ir susidaro virškinimo trakte.

Monogliceridai padeda aliejui ir vandeniui susimaišyti ir taip pagerinti produktų tekstūrą ar konsistenciją: neleisti aliejui žemės riešutų svieste atsiskirti, suteikti ledams kreminę konsistenciją, sumažinti saldainių lipnumą, duoną padaryti minkštesnę ir elastingesnę.

Jų dedama į kepinius, kad sulėtėtų rūgimo procesas, taip pat galima rasti perdirbtoje mėsoje, majoneze, grietinėlėje kavai, purškiamoje grietinėlėje, saldžiuosiuose gėrimuose, kramtomojoje gumoje ir kitur.

Cituota „Substack“ vartotoja pasipiktino, kad šios monogliceridų luobelės negalima nuplauti ar nutrinti. Kaip teigiama „Apeel Sciences“ tinklalapyje, galima mėginti tai padaryti, bet būtų pažeistas pats vaisius ar daržovė. Todėl kompanija šiam apsauginiam sluoksniui naudoja valgomas medžiagas.

Informaciniame lapelyje, parengtame Jungtinės Karalystės (JK) rinkai, kompanija pažymėjo, kad produktas visiškai atitinka šios šalies maisto įstatymus. „Apeel Sciences“ teigimu, apsauginė luobelė yra maisto priedas, kuriuo galima padengti citrusinius vaisius, melionus, ananasus, bananus, papajas, mangus, avokadus, granatus tokiu kiekiu, kiek būtina.

JAV Maisto ir vaistų administracija yra patvirtinusi, kad mono ir digliceridai yra saugūs vartoti žmonėms.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Melas, kad Billas Gatesas sugalvojo technologiją vaisiams bei daržovėms apsaugoti ir kad ji yra pavojinga
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Melas, kad Billas Gatesas sugalvojo technologiją vaisiams bei daržovėms apsaugoti ir kad ji yra pavojinga

Europos maisto saugos agentūra (EFSA) yra patvirtinusi, kad šie maisto priedai, žymimi kodu E471, yra saugūs ir kūdikiams iki 16 savaičių amžiaus. Mat jų dedama į mišinukus.

Billas Gatesas tik skyrė pinigų

Klaidingi ne tik įspėjimai, kad „Apeel Sciences“ siūloma technologija yra pavojinga, bet ir teiginiai, esą ji sugalvota B.Gateso.

Ryšių su šia kompanija milijardierius tikrai turi, bet ne tokių, kokius mini interneto vartotojai.

Taip pat skaitykite: Melagienų kūrėjai apvertė Billo Gateso žodžius apie klimato kaitą aukštyn kojom

„Apeel Sciences“ dar 2012 m. įkūrė iki šiol jai vadovaujantis dr. Jamesas Rogersas. Kaip pasakojama kompanijos tinklalapyje, sykį, važiuodamas namo pro žaliuojančius Kalifornijos, jis klausė tinklalaidės apie badaujančius žmones.

Tuometis doktorantūros studentas nustebo: kaip maždaug kas dešimtas žmogus gali stokoti maisto, jei pasaulyje jo yra visiems.

J.Rogersas suprato, kad didžiausia problema yra pristatymas – užauginti vienoje vietoje, vaisiai ir daržovės negalėjo būti laiku perduoti žmonėms, kuriems jo reikia.

Nieko apie augalus neišmanęs amerikietis sugebėjo sukaupti tokį žinių bagažą ir sugalvoti išeitį, kad kreipėsi į Billo & Melindos Gatesų fondą, kuris skyrė 100 tūkst. dolerių verslo pradžiai. J.Rogersas su bendraminčiais ėmėsi kurti technologiją, kurią dabar siūlo „Apeel Sciences“.

Po trejų metų startuolis iš to paties fondo gavo jau beveik 1 mln. dolerių. Kompaniją parėmė ir žinoma TV laidų vedėja Oprah Winfrey bei dainininkė Katy Perry.

Taip pat skaitykite: Billui Gatesui Ukrainos valdžia – blogiausia pasaulyje? Internautai išgirdo ne taip

„Apeel Sciences“ atstovė Lauren Sweeney naujienų agentūra „Reuters“ nurodė, kad minėtas fondas nebėra tarp kompanijos aktyvių investuotojų.

Taip pat skaitykite: Taip, B.Gatesas finansuoja Saulės prislopinimo tyrimus, ne, milijardierius nenori jos užtemdyti

Iki 2018-ųjų pabaigos „Apeel Sciences“ buvo sulaukusi jau 110 mln. JAV dolerių investicijų. Tais metais Pasaulio ekonomikos forumas kompaniją pavadino Pasaulio technologijų pioniere, o po poros metų jos įkūrėjas pavadintas Jaunuoju pasauliniu lyderiu.

Supainiojo su valikliu

Kai kurie socialinių tinklų vartotojai dalijasi tariamai „Apeel Science“ sukurtoje luobelėje esančių kenksmingų medžiagų sąrašu (čia, čia, čia, čia).

„Informaciniame lapelyje apie saugumą rašoma:

Įspėjimai P280 Mūvėti apsaugines pirštines / dėvėti apsauginius drabužius / naudoti akių apsaugą / veido apsaugą. P302+P352 PATEKUS ANT ODOS: nuplauti dideliu kiekiu vandens“, – citavo „Instagram“ vartotojas ar vartotoja.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Melas, kad Billas Gatesas sugalvojo technologiją vaisiams bei daržovėms apsaugoti ir kad ji yra pavojinga
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Melas, kad Billas Gatesas sugalvojo technologiją vaisiams bei daržovėms apsaugoti ir kad ji yra pavojinga

Greta buvo pateikta nuoroda į produkto „Apeel“ informacinį lapelį, tačiau jis neturi nieko bendro su minėta technologija.

Tai yra kietų paviršių valiklis, vadinamas taip pat, bet gaminamas JK kompanijos „Evans Vanodine“. Jos pavadinimą galima net perskaityti adrese, kuriuo randamas ši informacija: https://www.evansvanodine.co.uk/assets/eng_apeel.pdf.

Nors po valiklio pavadinimu parašyta „Apelsinų valiklis“, greičiausiai tai yra nuoroda į jo skleidžiamą citrusinių vaisių kvapą, o ne siūlymas juo valyti vaisius. Juoba kad šalia didžiosiomis raidėmis parašyta: „Evans Apeel“ neturi jokio ryšio su „Apeel Sciences“ ir neturėtų būti naudojamas vaisiams bei daržovėms apsaugoti“.

Ekrano nuotr. iš evansvanodine.co.uk/Natūraliomis medžiagomis paremta technologija vaisiams ir daržovėms apsaugoti buvo supainiota su šiuo cheminiu valikliu
Ekrano nuotr. iš evansvanodine.co.uk/Natūraliomis medžiagomis paremta technologija vaisiams ir daržovėms apsaugoti buvo supainiota su šiuo cheminiu valikliu

Amerikiečių kompanijos produkto informaciniame lapelyje paaiškinta, iš ko jis gaminamas. Jos tinklalapyje taip pat paaiškinta, kad vaisių ir daržovių apsauginėje luobelėje nėra genetiškai modifikuotų ar gyvūninės kilmės produktų, transriebalų, sulfitų, kviečių, sojų, įvairių riešutų, sezamo sėklų, pieno, kiaušinių, žuvies, vėžiagyvių medžiagų, reglamentuojamų alergenų.

Išvada: internete platinami keli neteisingi teiginiai apie JAV kompanijos „Apeel Sciences“ sukurtą technologiją. Jos neįkūrė filantropas B.Gateso, startuolis tik gavo finansavimą iš milijardieriaus fondo. Vaisiams ir daržovėms nuo greito sugedimo apsaugoti naudojami išgryninti mono- ir digliceridai – valgomi junginiai, kurių iš šiaip galima rasti įvairiuose maisto produktuose. Klaidingai aiškinama, esą šiai technologijai pasitelkiami chemikalai, tačiau internautai ją supainiojo su britų gaminamu valikliu, kuris iš tiesų gali būti pavojingas, jei naudojamas nesisaugant.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais