Paaiškėjo, kad gyventojai visiškai nepasitiki vietos policijos pareigūnais. Jie viešai žėrė įtarimus, kad policininkai veikia išvien su narkotikų platinimu ir prekyba žmonėmis užsiimančiais rajono nusikaltėliais.
„Miestą kontroliuoja ne policija ar prokuratūra, o didelė jaunų vyrų banda“, – praėjusių metų rugpjūtį konstatavo stambus Biržų ūkininkas Romualdas Misevičius ir paminėjo keletą pavardžių.
Dėl tokio tiesmukiškumo biržietis atsidūrė teisiamųjų suole: jam iškelta privataus kaltinimo byla dėl asmens šmeižimo pagal Manto Bartuškevičiaus skundą. Antradienį abu vyrai susitiko Biržų rajono apylinkės teismo posėdyje – liudininkų parodymų klausė tylėdami kaip du suaugę civilizuoti žmonės.
Atrodo, prieš metus mieste kunkuliavusios emocijos nurimo – biržiečiai nuleido garą.
Gal todėl jie daug mieliau kalba apie šiemet duris atvėrusį ir turistus viliojantį Biržų pilies arsenalą. Apie kavines, konkuruojančias ne kainomis, o protų mūšiais. Apie šiaurietišką ėjimą pamėgusius miestelėnus. Apie aktyvius senjorus, savaitgalį pasiekiančius Rygą, o iš jos – ir Oslą. Apie sparčiai judančią pastatų renovaciją, atliekamą tiesiog kvartalais.
Tebūnie, apie trumpalaikę ekonominę migraciją, kai kirpėja iš Biržų trims dienoms ištrūksta į kokį nors Norvegijos miestą, kur galvas sutvarko svetur „nutekėjusioms“ klientėms. Užsidirba visam mėnesiui.
Aišku, tai nebuvo Čikaga. Tikrai nebuvo tokio ypatingo nesaugumo jausmo, kaip galėjo pasirodyti iš emocinių pasisakymų.
Bet ar iš tikrųjų miesto problemos jau išspręstos? Apie tai 15min.lt kalbėjosi su Biržų rajono savivaldybės mere Irute Varziene.
– Grįžote po tris savaites trukusių atostogų. Pernai tokiu metu apie atokvėpį net nesvajojote – teko suvaldyti miestą ištikusią krizę.
– Du rezonansiniai praėjusių metų įvykiai – skaudi avarija liepą ir jaunuolio žūtis rugpjūtį – sukėlė didžiulį ažiotažą. Aišku, tai nebuvo Čikaga. Tikrai nebuvo tokio ypatingo nesaugumo jausmo, kaip galėjo pasirodyti iš emocinių pasisakymų žiniasklaidoje. Tačiau išvardytų problemų kamuolys, kurį vynioti pradėjo ūkininkas Romualdas Misevičius, viešai išsakydamas savo neigiamas patirtis, sukūrė stiprų įtampos lauką. Visa tai, kas vyko, mums buvo didžiulis sukrėtimas.
– Kalbate būtuoju laiku – visa tai jau praeityje?
– Psichologiškai žmonės nurimo. Nuo šių metų vasario pareigas einantis naujasis Biržų policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas siekia, kad policija ir pareigūnų veikla būtų kuo atviresnė visuomenei. Vietos žiniasklaidoje pateikiama daug informacijos apie policijos darbą.
M.Jablonsko pasiūlymu kartą per mėnesį susitinkame savivaldybėje ir aptariame situaciją mieste. Etatų skaičius komisariate nepadidėjo, tačiau viršininkas turi viziją, kad pareigūnai kuo mažiau sėdėtų prie darbo stalo, o daugiau patruliuotų. Jei iki praėjusios vasaros įvykių visame Biržų rajone patruliuodavo tik vienas policijos ekipažas, tai dabar – du.
Jei iki praėjusios vasaros įvykių visame Biržų rajone patruliuodavo tik vienas policijos ekipažas, tai dabar – du.
Be to, pareigūnų pajėgos sustiprinamos visų miesto renginių metu – jiems pavyksta užtikrinti viešąją tvarką.
Miesto gyventojai sako, kad vien uniformuotų pareigūnų buvimas jau sukuria saugumo jausmą. Maža to, patys žmonės skambina ir mums, ir policijai, praneša apie įtartinų jaunuolių grupių susibūrimus.
– Kai Biržuose viešėjau pernai, susidarė įspūdis, kad žmonės arba bijo kalbėti, arba nemato prasmės, nes niekas į jų pastebėjimus nekreipia dėmesio.
– Sakyčiau, biržiečiai visada buvo labai pilietiški. Pastaruoju metu jie labai rūpinasi už ES struktūrinių fondų lėšas atnaujintu A.Dauguviečio parku. Jie iškart sureagavo parke pamatę padangų provėžas, liudijančias, kad teritorijoje važinėjama motociklais ir keturračiais.
Žmonės skambino policijai ir pranešė, kad parke renkasi įtartinos jaunuolių grupės. Policija padidino patruliavimą ir bent jau šiai dienai problemos neliko.
Pripažįstu: dėl lėšų trūkumo Biržuose vis dar nėra tiek šviesos, kiek norėtųsi, ypač gyvenvietėse. Tačiau ir šiemet rudens režimą gatvėse įjungėme anksčiau, kad gatvių žibintai degtų kuo ilgiau.
– O kaip Vėjo gatvės reikalai? Kalbėta, kad ten – vienas pagrindinių narkotikų platinimo taškų.
– Narkotikų problema yra. Visuomenės sveikatos biuras neseniai atliko tyrimą, kuris parodė, kad žolės vartojimo mastai Biržuose auga. Jei anksčiau galėjome sakyti, kad yra tik pavieniai atvejai, tai dabar, specialistų nuomone, žolė yra plačiai paplitusi, ypač tarp vyresniųjų klasių moksleivių.
Jei anksčiau galėjome sakyti, kad yra tik pavieniai atvejai, tai dabar, specialistų nuomone, žolė yra plačiai paplitusi, ypač tarp vyresniųjų klasių moksleivių.
Tačiau ši problema irgi stebima pro didinamąjį stiklą.
Prieš kelias savaites buvo sulaikyti keturi biržiečiai, įtariami neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu. M.Jablonskas pažymėjo, kad tai yra ir ankstesnės komandos įdirbis, mat tie asmenys buvo stebėti ilgai, siekiant surinkti įrodymų ne tik dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bet ir jų platinimo.
– Biržų rajone stipriai vystomas žemės ūkis – ar lietuviškai produkcijai taikomas Rusijos embargas palietė ir jūsų kraštą?
– Turime apie 2,5 tūkst. registruotų ūkių – stambių, vidutinių ir visai smulkių. Ūkininkai augina daug grūdinių kultūrų, veikia keli stambūs pienininkystės, kiaulių, daržovių, mėsinių galvijų ūkiai.
Dauguma ūkių aktyviai dalyvavo ES struktūrinių fondų programose, todėl buvo modernizuoti, naudojasi naujausia technika. Aplankai ūkį ir viduje kyla pasididžiavimo jausmas. Dar labiau džiugina tai, kad daugėja šeimos ūkių, kur prie žemdirbio tėvo prisideda ir mokslus baigę sūnūs. Tokiu būdu atgyja senoji tradicija žemę išsaugoti šeimos rankose.
Kalbant apie Rusijos embargą, kiek žinau, su didžiausiais sunkumais susiduria bendrovė „Agaras“, turinti vieną moderniausių skerdyklų Europoje (skerdyklos eksportas į Rusiją sudarė apie 30 proc. viso eksporto – red. past.).
Nepaisant to, Radvilų, mecenatystės pradininkų Lietuvoje, dvasia Biržuose išlieka: ūkininkai, verslininkai remia ne tik savo aplinkines bendruomenes, bet ir mus, tarkime, Biržų miesto šventę. Galėtų numoti ranka: kas man tie Biržai, jei gyvenu Vabalninke?! Bet taip nesako.
Galėtų numoti ranka: kas man tie Biržai, jei gyvenu Vabalninke?! Bet taip nesako.
– Nedarbo lygis rajone vis dar nemažas – neišlipate iš dviženklės ribos.
– Dėl sezoninių darbų nedarbas vasarą sumažėja iki 8–9 proc. Kitu metu siekia 10–12 proc. Pagal 2013 metų ir šių metų pirmo pusmečio rezultatus, naujai sukurtomis darbo vietomis pasigirti negalime, tačiau džiaugiamės tuo, kad jų bent nemažėja!
Kitas geras dalykas – smarkiai išretinome pašalpininkų gretas: kiekvienoje seniūnijoje sumažėjo po 7–8 pašalpų gavėjus. Sausio-liepos mėnesiais pašalpoms sutaupėme apie 700 tūkst. litų.
– Ir kur juos išleisite?
– Turėjome skolų slaugos įstaigoms už socialines paslaugas, padidinome vienkartinių pašalpų fondą, nes būna atvejų, kai mūsų gyventojai, onkologiniai ligoniai, neturi už ką iki Vilniaus nuvažiuoti.
Didžiausią sutaupytų pinigų dalį išleisime automobilių pirkimui seniūnijų socialiniams darbuotojams. Dabar gi seniūnijos turi po vieną automobilį, kurio reikia ir seniūnui, ir darbininkams, o socialinis darbuotojas jaučiasi lyg prielipas – jį arba seniūnas, arba dar kas nors paveža. Taip neturi būti.
– Vis garsiau kalbama apie jaunimo nedarbo problemas – jums jų spręsti netenka?
– Emigracija šiek tiek aprimo, tačiau rajonas išlieka senstantis. Vis dėlto ne visi biržiečiai lieka didmiesčiuose, dalis jaunimo baigia mokslus ir grįžta. Vien mano kadencijos metais savivaldybėje įsidarbino 8 jauni biržiečiai, pavyzdžiui, vyriausias rajono savivaldybės architektas, kiti specialistai.
Vien mano kadencijos metais savivaldybėje įsidarbino 8 jauni biržiečiai, pavyzdžiui, vyriausias rajono savivaldybės architektas, kiti specialistai.
Į savivaldybės rengiamus valstybės tarnybos konkursus pretenduoja 7, 8 ar net 10 žmonių į vieną vietą. Bet į mokyklų direktoriaus vieną – Papilio ir jaunimo mokyklos Biržuose – sulaukėme tik po vieną kandidatą. Buvome nustebinti.
Po bakalauro studijų į Biržus grįžusi Giedrė Užkurėlytė įkūrė kavinę „Kų tujė“, kur su maitinimu bandys derinti įvairias socialines veiklas.
Vilniaus dailės akademiją baigusi dailininkė-dizainerė Lijana Judickaitė Biržuose atidarė galeriją „Portfolio“, kurioje pristatys profesionalųjį meną. Migracija vyksta.
– Specialistas Vilniaus savivaldybėje uždirba tiek pat, kiek Biržuose. Pragyvenimas čia pigesnis – kodėl gi ne?
– Be to, darželių pas mus netrūksta, miestas gražus, istorinis, kultūrinis gyvenimas čia toks aktyvus, kad kartais jau nebežinai, kur eiti. Iki Rygos – vos 100 kilometrų: mes ten važiuojame apsipirkti, pasivaikščioti, kavos išgerti, į koncertus, švęsti gimtadienių ar pažiūrėti fejerverkų Naujųjų naktį. Skrydžiai į užsienį – tik iš Rygos oro uosto.
Pramogų netrūksta ir pačiuose Biržuose – vien ko vertas alaus kelias! (šypsosi) Širvėnos ežeras jau išvalytas, krantinės ir maudyklos tvarkomos, dviračių takas nuklotas, parkai atnaujinti.
– ES pinigų įsisavinimo skeptikai ironiškai šyptelėtų: investuojama į infrastruktūrą, kelius, o žmonės vis tiek neturi darbo, vis tiek nelaimingi.
Kalbant apie aikštes, skverus, gatves – ar geriau šabakštynus ir išklypusias plyteles tvarkyti?
– Praėjusio finansinio laikotarpio ES paramą mes irgi užkasėme po žeme, bet juk negali miestas gyventi be vandens ir nuotekų kaip viduramžiais.
Gerai paanalizavus, vienas kitas projektas gal ir nebuvo būtinas. Bet kalbant apie aikštes, skverus, gatves – ar geriau šabakštynus ir išklypusias plyteles tvarkyti? Tokia priežiūra žymiai brangiau kainuoja, plius dar ta nuolatinė kritika. O žmonių nuotaikai ir savijautai tai daug reiškia. Gal jis niekada neatsisės parke ant suoliuko, bet praeidamas pro šalį jausis oriai. Kad miestas būtų laimingas, reikia ir to išorinio grožio.
Tačiau sutinku, kad rajonas gyvuos tik tada, kai bus darbo. Tikiuosi, kad regionų politika pagaliau iš tikrųjų pajudės. Labai norėčiau, kad Likėnai atgautų kurortinės vietovės statusą. Juk kažkada garsus kurortas buvo, sanatorija, o dabar – tik reabilitacinė ligoninė. O jei ten kurtųsi SPA centras, viešbutėlis, kavinė – štai tau ir naujos darbo vietos. Jau būtų, už ko užsikabinti.
