Žinia apie Mieliūnų kaime, esančiame šalia Vabalninko, gyvenantį drąsų jauną vyrą pasiekė trečiadienį. Buvo praėjusios lygiai trys dienos nuo Varniūnų kaime įvykusios žmogžudystės. Tokiu būdu rugpjūčio 3-iosios sekmadienis Biržų rajone pažymėtas ne tik nusikaltimo, bet ir didvyriškumo istorijomis.
„Šiaurės rytams“ pavyko pakalbinti 31-erių metų Darių Navalinską, kaimo žmonių pavadintą didvyriu. Drąsos gelbėti ir gaivinti skenduolį nestokojęs vyras anaiptol netryško dideliu noru viešinti savo poelgį. Dariaus manymu, jis atliko žmogišką pareigą, o atgaivinti skenduolį padėjo užsienyje įgytos pagalbos teikimo žinios.
Fiziškai stiprus aukštaūgis Darius iš gilaus tvenkinio dugno ištraukė 54-erių metų vyrą ir sugebėjo priversti dirbti jo širdį.
Fiziškai stiprus aukštaūgis Darius iš gilaus tvenkinio dugno ištraukė 54-erių metų vyrą ir sugebėjo priversti dirbti jo širdį.
10 metų Anglijoje dirbęs ir su žmona Laura praėjusių metų rudenį į gimtinę grįžęs Darius ketina nebeapleisti Lietuvos. Jauna šeima pamažu kuriasi savo name. Jis stovi netoli tvenkinio, iš kurio Dariui teko traukti gyvybės ženklų neberodžiusį kaimyną Antaną Kubecką.
Į vandenį įkrito išdykaudami
Tvankų sekmadienio vakarą Darius su draugu nutarė pažvejoti. Buvo jau apie 21 valandą, kai jiedu su bičiuliu įsikūrė seno, kolūkių laikais iškasto priešgaisrinio tvenkinio krante. Sumerkę meškeres vyrai stebėjo ne tik plūdes, bet matė ir kitame krante buvusią kompaniją. Keturi vyrai ir moteriškė gurkšnojo alų. Maurais apėjęs tvenkinys neatrodė labai viliojamai. Tačiau, pasak Dariaus, vanduo atrodė gerokai sudrumstas, tad iškylautojai, ko gero, ir maudėsi.
Vyriškiai išdykavo su moterimi, vienas iš jų gal juokais kvietė išsimaudyti.
„Taip bekvailiodami, besistumdydami jie abu ir įkrito į vandenį su visais drabužiais“, – pasakojo Darius. Anot jo, pakrantėje tvenkinio gylis nėra didelis, tačiau viduryje gelmė siekianti apie 3 metrus.
Jam ėmus keistai tabaluotis ir kartą panirus, suabejojau, ar jis moka plaukti. Šaukiau kitame krante sėdintiems jo bičiuliams, klausiau, ar moka plaukti. Išgirdau, kad Antanas skęsti negali, gal tik apsimeta
Moteriškė netrukus išsikapanojo iš vandens ir užkopė aukštyn stačiu tvenkinio krantu.
Vyras, atsidūręs vandenyje, paplaukė toliau nuo kranto ir kurį laiką matėsi vandens paviršiuje.
„Jam ėmus keistai tabaluotis ir kartą panirus, suabejojau, ar jis moka plaukti. Šaukiau kitame krante sėdintiems jo bičiuliams, klausiau, ar moka plaukti. Išgirdau, kad Antanas skęsti negali, gal tik apsimeta“, – įvykį prisiminė Darius.
Pamatęs, kad išniręs ir vandens paviršiuje vos besilaikantis vyras leidžia keistus garsus, žvejys ėmė šaukti arčiau Antano esantiems bičiuliams, kad šie trauktų draugą iš vandens. Tačiau kompanija šūkavo, kad Antanas yra „mariakas“ (jūreivis – aut.) ir išplauks pats.
Tačiau trejus metus kariniame jūrų laivyne tarnavęs vyras, pasirodo, nejuokavo. Jis iš tiesų skendo. Draugai bandė traukti Antaną iš tvenkinio, brido į vandenį, tačiau jų pastangos buvo nevykusios. Vienas paslydo, pats paniro po vandeniu, kitiems bandymas gelbėti bičiulį taip pat nesisekė. Į pagalbą šokus ir moteriai, kuri plūduriavusį vyrą laikė už drabužių, vienu metu atrodė, kad žmogų iš vandens ištraukti pavyks. Tačiau moteris paslydo, o iš jos rankų paleistas vyras pasistūmė į tvenkinio vidurį ir dingo vandenyje.
Darius metė savo telefoną žmonai Laurai, kad ši kviestų pagalbą, ir nusimovęs šortus nėrė į tvenkinio gelmę
Ištraukė pamėlusį ir nekvėpuojantį
„Neberandam Antano“, – pasigirdo šauksmas. Tada Darius metė savo telefoną žmonai Laurai, kad ši kviestų pagalbą, ir nusimovęs šortus nėrė į tvenkinio gelmę.
„Įšoko į vandenį Darius. Po kurio laiko išnėręs į paviršių sušuko, kad žmogaus neranda. Ir vėl nėrė“, – pasakojo Laura. Ir antrą kartą skenduolio rasti nepavyko. Trečią kartą panėręs rado jį susirietusį dugne. Suėmęs už drabužių traukė skenduolį po vandeniu, dugnu. Dariui trūko oro, o galvoje sukosi tik viena mintis, kad turi „tilpti“ į penkias minutes, kad būtų šansų atgaivinti žmogų.
Į statų krantą skenduolio iškelti vienas nepajėgė – padėjo sausumoje buvę vyrai.
Dariui trūko oro, o galvoje sukosi tik viena mintis, kad turi „tilpti“ į penkias minutes, kad būtų šansų atgaivinti žmogų
„Jis buvo visas mėlynas ir nebekvėpavo“, – sako Laura, bėgusi namo savo telefonu kviesti medikų. Sako, kad dėl patirto streso vyro telefonu pagalbos numerio surinkti nesugebėjusi. Iškvietusi medikus moteris lėkė pas netoliese gyvenančią medikę Aušrą, dirbančią Biržų ligoninės Reanimacijos skyriuje.
Darius nedelsdamas ėmė gaivinti žmogų. Sako, net nebandęs užčiuopti pulso, nes sąmonę praradusio žmogaus pamėlynavęs kūnas rodęs, jog delsti negalima.
„Tu pūsk, aš pumpuosiu“, – sako tokį nurodymą davęs Darius krante buvusiai moteriškei. Gaivino metodu – du įpūtimai ir trisdešimt krūtinės ląstos paspaudimų.
Po pirmojo įpūtimo teko valyti iš skenduolio burnos išbėgusį skrandžio turinį ir toliau tęsti gaivinimą. Pastangos davė rezultatą – vyras pradėjo kvėpuoti.
Kai į tvenkinio pakrantę atbėgo medikė Aušra, skendęs vyras jau kvėpavo, tačiau dar nebuvo atgavęs sąmonės. Paguldę skendusį vyrą ant šono gelbėtojai laukė atvykstant „greitosios“. Pamažu atgavęs sąmonę Antanas atsisėdo, ėmė keiktis, paskui atsistojo ir pasuko namų link.
Medikai, pasak Lauros, atvyko stebėtinai greitai. Tačiau jiems atvažiavus Antano jau nebebuvo. Medikai važiavo pas jį namus, tačiau skendęs vyras į ligoninę vykti atsisakė, teigė, kad pagalbos jam nebereikia.
Pravertė užsienyje įgyta patirtis
„Dirbant Anglijoje man galva buvo išūžta nuo mokymų, kaip suteikti būtinąją pagalbą“, – pasakojo Darius, pasiteiravus, kaip jis sugebėjo nelaimės akivaizdoje nesutrikti ir atgaivinti žmogų. Darius dirbo didžiausioje salotas auginančioje Anglijos įmonėje. Jis buvo atsakingas už grupės žmonių darbą, tad privalėjo žinoti, ką daryti nelaimės ar ūmios ligos atveju. Teko mokytis teikti pirmąją pagalbą, įgyti žinias patvirtinantį sertifikatą, įgūdžius nuolat tobulinti.
„Dirbant Anglijoje man galva buvo išūžta nuo mokymų, kaip suteikti būtinąją pagalbą“, – pasakojo Darius, pasiteiravus, kaip jis sugebėjo nelaimės akivaizdoje nesutrikti ir atgaivinti žmogų.
Toje pačioje įmonėje kokybės kontroliere dirbusi Laura sako, kad Anglijoje skubios pagalbos teikimas ypač gerai organizuotas. Ištikus traumai į laukus per kelias minutes atskuba keli medikų ekipažai, ligos atveju (pavyzdžiui, ištikus epilepsijos priepuoliui) leidžiasi malūnsparnis, atskraidinantis specializuotą pagalbą galinčius teikti ar į gydymo įstaigą žmones lydinčius medikus.
Darius teigia, kad matydamas pamėlynavusį žmogaus kūną jis pats suabejojo gaivinimo sėkme, tačiau darė viską, ką būtina atlikti pirmosiomis minutėmis. Vyras žino, kad būtent jos yra svarbiausios.
Pokalbis su draugu – lyg nuojautos ženklas
Darius – Vabalninke dirbančio ugniagesio – gelbėtojo sūnus. Išgirdęs, kad sūnus išgelbėjo žmogų, tėvas vyriškai taręs, jog šis yra šaunuolis. Mama vis klausinėjusi, iš kur Darius žinojęs, ką reikia daryti gaivinant skenduolį.
Dabar Darius mano, kad prieš savaitę vykęs jo pokalbis su Biržų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbančiu draugu galėjo būti lyg ir ženklas apie būsimą įvykį. Tąsyk bičiuliai kalbėjosi apie žmonių gelbėjimą, aptarė, tikslinosi, kokius veiksmus ir kaip reikia atlikti.
Visa tai staiga Dariui teko prisiminti sekmadienio vakarą, kuris 54-erių metų Antanui tapo antrąja gimimo diena.
Taip jau yra, kad mes turime auklėti vyresnius, į tėvus tinkančius žmones. Nors pavyzdį savo gyvenimu turėtų rodyti mums jie
Tiesa, sąmonę atgavusiam Antanui dar prie tvenkinio teko išklausyti, ką apie girtuoklystę prie vandens mano jauni žmonės – jį gelbėjęs ir savo sveikata ar net gyvybe rizikavęs Darius ir jo žmona Laura.
„Taip jau yra, kad mes turime auklėti vyresnius, į tėvus tinkančius žmones. Nors pavyzdį savo gyvenimu turėtų rodyti mums jie“, – kalbėjo Darius.
Gelbėti žmogų Dariui teko ir paauglystėje. Būdamas gal 12 metų jis nėrė į vandenį ir ištraukė keturmetį draugo broliuką. Draugas plaukti nemokėjo, su broliuku plaukiojo plaustu. Vaikas vandenyje dingo netyčia žengęs nuo plausto.
Sulaukė padėkos
Nors ir gavęs pylos, Antanas kitą dieną atėjo padėkoti jo gyvybę išgelbėjusiam Dariui. Vyriškai pasakęs, kad, jei ne Darius, jam būtų galas. Todėl rugpjūčio 3-ioji galinti būti antroji jo gimimo diena. „Šiaurės rytų“ kalbintas Antanas sakė esantis labai dėkingas ir skolingas Dariui. Trejus metus laivyne tarnavęs vyras puikiai moka plaukti, tačiau pats nežino, kas jam nutiko vandenyje.
Gali būti, kad krintant į vandenį nusmuko ir kojas supančiojo treningo kelnės. Vandens gurkšnį gavęs ir netikėtai supančiotas vyras ėmė skęsti.
Prieš kelias dešimtis metų į Mieliūnus iš Žemaitijos atvykęs Antanas savo namelyje gyvena vienas. Vyras su žmona išsiskyręs. Kalbinamas korespondentų jis prisiminė pats kadaise išgelbėjęs gyvybę mergaitei. Mažametė buvo įkritusi į netoli esančią gilią duobę, o jos draugas išsigandęs pabėgo. Primintą istoriją trečiadienio vakarą girdėjo ir kadaise su mergaite žaidęs, o dabar jau suaugęs bičiulis.
Prieš kelias dešimtis metų į Mieliūnus iš Žemaitijos atvykęs Antanas savo namelyje gyvena vienas. Vyras su žmona išsiskyręs. Kalbinamas korespondentų jis prisiminė pats kadaise išgelbėjęs gyvybę mergaitei.
Jis rūpinosi, ar sekmadienį kitame tvenkinyje nebus nuskendęs kaimo vyras, kurio pasigedo mieliūniškiai. Į policiją dėl to kreipėsi kaimo bendruomenės pirmininkė. Mieliūnuose lankęsi pareigūnai žadėjo skelbti paiešką, tačiau jos neprireikė. Ketvirtadienį gauta žinia, kad vyriškis gyvas, tik išvykęs.
„Toks tas gyvenimas – visokių nutikimų pilnas“, – šypsosi Darius, su pakruojiške Laura ketinantis gyventi savo tėvų krašte.
Kadaise pienininkystės mokęsis, tačiau mokslus į darbą užsienyje iškeitęs vyras tvirtina niekada nenorėjęs svečioje šalyje likti visam laikui. Dizaino ir edukologijos studijas į galimybę užsidirbti kadaise iškeitė ir Laura. Dabar Vabalninke ji jau turi darbą ir galvoja apie galimybę įveikti likusią studijų dalį.
Užsidirbusi pinigų jauna šeima kuriasi Mieliūnuose. Kaime, kurio žmonės ne tik gražiai tvarko aplinką, bet ir stengiasi rūpintis vieni kitais bei moka didžiuotis gražiais kaimynų poelgiais.
