„Kelias atveda, kelias išveda, trumpą mirksnį suteikęs gyventi“ – ši Biržų laidojimo namų didžiosios salės prieangyje įrėminta citata sugraudino kiekvieną, trečiadienio vidurdienį atėjusį išlydėti Darių į paskutinę kelionę.
„Tai galėjo būti bet kurio iš mūsų vaikas“
Tragedijos sukrėsti biržiečiai, mintyse skaičiuodami Dariaus metus, negali susitaikyti su tuo, kad jų miesto gyventojo laikas žemėje buvo toks trumpas.
Šeimos narių, sporto draugų, mokyklos bičiulių ir artimųjų atsisveikinimas su netikėtai prarastu Dariumi truko vos dieną: antradienį po pietų pašarvotas, trečiadienį 12 valandą jis jau išlydėtas į amžinojo poilsio vietą Liepų gatvės kapinėse.
„Labai skaudu, labai. Tiesiog neturiu žodžių, ką pasakyti. Neturiu žodžių“, – lūžtančiu nuo ašarų balsu kalbėjo Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos, kurioje Darius šiemet baigė dešimt klasių, budėtoja Diana.
Kai įsijungėme mobiliuosius telefonus, radome penkias žinutes ir penkis praleistus skambučius. Taip sužinojome, kad Dariaus nebėra.
Nužudytą paauglį ji prisimena nuo mažų dienų, nes ne vienus metus gyveno tame pačiame daugiabutyje Vėjo gatvėje kaip ir Nevedomskių šeima.
„Tik skirtingose laiptinėse, – tęsė moteris. – Tačiau Darių labai gerai pažįstu, nes jis buvo mano dukters klasės draugas. Jis buvo labai linksmas, geranoriškas, tikrai mylimas ir klasės draugų, ir mokytojų.“
Apie Dariaus žūtį Diana su dukra išgirdo sekmadienį. „Buvo mergaitės konfirmacija, todėl buvome bažnyčioje. Kai įsijungėme mobiliuosius telefonus, radome penkias žinutes ir penkis praleistus skambučius. Taip sužinojome, kad Dariaus nebėra. Negalėjome tuo patikėti“, – pasakojo biržietė.
Tąnakt bluosto nesudėjo nei ji, nei dukra. „Daug kalbėjomės, emocijos liejosi. Tai – baisi tragedija, neįsivaizduoju, kaip gali jaustis mama. Ir tikrai nežinau, ką jai pasakyti. Ar gali būti paguoda tokioje situacijoje? Juk tai galėjo būti bet kurio iš mūsų vaikas. Negaliu patikėti, kad tokiems vaikams taip gali nutikti. Tai nerealu“, – kalbėjo susigraudinusi Diana.
Ji prisipažino jau nežinanti, ar Biržų mieste jaučiasi saugi: „Aišku, kasdien apie tokius dalykus nemąstai, gyvename ir viskas. Tegaliu pasakyti, kad Dariaus mama yra šaunuolė, ji demonstruoja tokią stiprybę...“
Užjaučia ir linki būti tvirtiems
Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Stanulevičius Dariaus mirtį irgi vadino tragedija.
„Visi esame nuliūdę, žinia trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus. Darius buvo labai geras, tvarkingas, nuoširdus vaikas. Puikus sportininkas – Lietuvos jaunių šaudymo žaidynių čempionas. Auklėtoja ir visi mokytojai jį minėjo tik geru žodžiu, berniukas sėkmingai baigė dešimt klasių, būtų mokęsis verslo mokykloje, bet, deja...“ – likimo žiaurumu stebėjosi V.Stanulevičius.
Mamą, brolį ir seserį tegaliu labai širdingai užjausti ir palinkėti stiprybės.
Jis sakė, kad šiurpus įvykis Biržuose sukrėtė visą mokyklos bendruomenę, prasidėjus mokslo metams mokytojų bus prašoma neignoruoti tragedijos ir atvirai pasikalbėti apie ją per klasės valandėles.
„O dabar mamą, brolį ir seserį tegaliu labai širdingai užjausti ir palinkėti stiprybės. Tiesiog apgailestauju, kad taip įvyko“, – sakė mokyklos direktorius.
Biržų Kaštonų pagrindinę mokyklą baigęs Darius buvo pateikęs prašymą mokslus tęsti profesinėje mokykloje, jis norėjo įgyti statybininko apdailininko specialybę.
Prie laidojimo namų susirinkę Dariaus klasės draugai tylūs ir susimąstę. Jie niekaip negali suvokti, kodėl jų draugo jau nebėra.
„Tai tikrai negalėjo būti ginčas. Darius ne iš tų, kuris veltųsi į konfliktus, kuris „atsikirtinėtų", jis nieko niekada nėra „užkabinęs". Neįsivaizduoju, kas ten galėjo įvykti, visiška nesąmonė", – kalbėjo Arnas. Vis dėlto jis mano, kad žudikas kulkas paleido tyčia.
Kiti jaunuoliai sakė, kad nusikaltimu įtariamo D.Miliuko pavardė jiems buvo žinoma: „Taigi „mafukas", narkomanas."
Lieka didžiulė gėla ir atminimo šviesa
Biržų Liepų gatvės kapinėse po didžiuliais senais klevais supiltas Dariaus kapas paskendo baltuose gėlių žieduose.
„Ateis vasara, tavęs nebus. Ateis ruduo, žiema, pavasaris – tavęs nebus. Kaip vandeniu žmonių daug nutekės, tavęs jau niekad nebebus. Lemtis žiauri ir negailestinga išsivedė tave, Dariau, gal ten, kur saulė šviečia, gal ten, kur taip tylu, ramu, kur nebeskauda ir rūpesčių jau nebėra.
Dariau, mes prisiminsime ir minėsime tave kaip atvirą, nuoširdų, kuklų ir santūrų vaikiną, turintį nepakartojamą šypseną, dideles, šiltas, mėlynas, mielas ir draugiškas akis.
Nelaukta, netikėta, sapne nesapnuota tavo mirtis, Dariuk, sunkiu akmeniu užgulė tavo draugų, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių širdis. Kokiais žodžiais, kokia rauda išraudoti tą kančią tavo mamai, sesei, broliui, visiems artimiesiems? Kokiais žodžiais šiandien juos guosti? Nėra tų žodžių.
Lieka daugybė klausimų – kodėl ir už ką? Lieka didžiulė gėla ir atminimo šviesa. Toje šviesoje visuomet, Dariau, mes prisiminsime ir minėsime tave kaip atvirą, nuoširdų, kuklų ir santūrų vaikiną, turintį nepakartojamą šypseną, dideles, šiltas, mėlynas, mielas ir draugiškas akis.
Lieka tavo neišsipildžiusios svajonės. Kad ir kaip bebūtų sunku, Dariau, šiandien mes tariame tau paskutinį amžiną sudie. Ilsėkis ramybėje ir tegul būna lengva tau ši kapų žemė“, – jausmingą atsisveikinimo kalbą prie kapo tarė velionio klasės auklėtoja.
Šlakstydamas kapą švęstu vandeniu kunigas prašė Dievo mirusiojo sielą pavesti sergėti vienam iš savo angelų.
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Biržų „Kaštonų“ pagrindinės mokyklos trofėjų stende - ir Dariaus nuotrauka. |
Nužudytą sūnų rado pati motina
Portalas 15min.lt primena, kad šeštadienį prieš vidurnaktį Biržuose, Maironio gatvėje, iš pravažiuojančio automobilio BMW vyras, įtariama, iš pistoleto „Makarov“, šaudė į du nepilnamečius praeivius.
 |
| 15mint.lt/Juliaus Kalinsko nuotr./Jolanta Nevedomskienė |
Prie dviejų moksleivių – penkiolikamečio ir septyniolikamečio – automobiliu privažiavę vyrai pareikalavo jų gultis ant žemės, o niekuo dėtiems praeiviams nepaklusus ėmė šaudyti.
Septyniolikametis buvo nužudytas, jaunesniam paaugliui pavyko pasprukti. Nužudyto vaikino kūną jo motina Jolanta Nevedomskienė ankstų sekmadienio rytą rado po Vilniaus g. 40A namo balkonu.
Nužudymu įtariamas Dainius Miliukas po dviejų dienų slapstymosi pats atėjo pas sostinės pareigūnus, atidavė pistoletą. Antradienį jis suimtas trims mėnesiams. Įtariamasis pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jis tikina šaudyti pradėjęs po žodinio konflikto, bet norėjęs tik pagąsdinti, o ne nužudyti.
Vyriausio sūnaus netekusios moters nepalieka tik vienas klausimas: kodėl ir už ką?
