Jei vadovaujamasi Lietuvoje galiojančiais griežtais reikalavimais, esą menkas nukrypimas tokios didelės žalos neturėtų padaryti.
Priežastis – pasėlių purškimas?
Šokiruojantis bičių vaizdas „Facebook“ pasirodė pirmadienį perpiet. „Pažiūrėkit, ką mūsų ūkininkai daro su bitėmis. Baisu žiūrėti“, – pakomentavo įrašą paskelbusi „Facebook“ vartotoja.
Tiesa, moteris nenurodė, ar yra bičių savininkė, ar filmavo pati. Portalas 15min paprašė jos komentaro, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė.
„Žiūrėkit, ką mūsų ūkininkai daro su bitėmis, – įraše už kadro pasakoja, kaip galima suprasti, filmuojanti moteris. – Jos nepažįsta vienos kitų po vakarykščio purškimo. Pažiūrėkit, kiek jų mirusių.
Ir čia tik prie vieno avilio. O čia pas visus tas pats. Tai čia draugiški gamtai purškalai?“
Moteris befilmuodama nueina prie kito avilio. Ten vaizdas – panašus. Kai kurios bitės lakos apačioje ropinėja, bet gana vangiai, tad galima suprasti, kad joms išties kažkas nutikę.
Juk mes visi puikiai žinom, kad, jei išmirs bitukės, mes visi – paskui jas
„Juk mes visi puikiai žinom, kad, jei išmirs bitukės, mes visi – paskui jas“, – apibendrina moteris.
Minutės trukmės įrašas jau peržiūrėtas bemaž 340 tūkst., pakomentuotas daugiau nei 400 kartų. Juo pasidalijo 4,4 tūkst. žmonių, 1,3 tūkst. išreiškė įvairias reakcijas.
Kai kurios medžiagos visiškai uždraustos
Kad tokia situacija, kai bitės masiškai žūsta dėl pesticidais purškiamų laukų, įmanoma, portalui 15min patvirtino Anykščių bendrovės „Bičių austėja“ direktorius Sigitas Uselis.
„Jei yra vaizdas, aišku, kad yra apnuodijimas. Bitės grįžo į avilį gyvos, bet jų neįleidžia sargybinės, kurios yra tik avilio darbininkės, nes jos parsineša chemikalų kvapą. Sargybinės jį užuodžia“, – aiškino jis.
S.Uselis pats laiko 40 bičių šeimų, bet ne tiek medui, kiek bičių sveikatingumo tyrimams. Jis aiškinasi, kaip bites išsaugoti sveikas.
Mokslininkai vis garsiau kalba, kad pastaraisiais metais pastebimai nyksta bičių šeimos. Štai Prancūzijoje išmirė iki 83 proc. šių naudingų vabzdžių.
Bendros bičių šeimų nykimo tendencijos Lietuvoje – panašios į europines. Bičių šeimos gali žūti dėl įvairių priežasčių: erkių, maisto trūkumo, avilio ventiliacijos, virusinių ligų. Taip pat – parazitų, įvairių patogenų, veterinarinių vaistų trūkumo arba netinkamo jų naudojimo, klimato kaitos.
Kaip vieną iš bičių išmirimo priežasčių mokslininkai mini intensyvų žemės ūkį ir ir augalų apsaugos produktų naudojimą. Kai šie produktai naudojami dažnai, augalų žiedadulkėse ir nektare, kurį renka bitės, randama jų liekanų, dėl to prastėja bičių sveikata, mažėja jų atsparumas įvairiems nepalankiems veiksniams.
Pesticidai bitėms žalą gali padaryti dukart – dar esant lervos stadijoje ir jau suaugus. Be to, ši žala kaupiasi keliose kartose.
Kai bitininkas gauna žinią, kad bus purškiama, turėtų uždengti avilį. Bet to negalima daryti, ypač karštu metu, nes bitėms bus per karšta, trūks oro ir jos žus nuo tvankumos.
Iš visų pesticidų rūšių, kenkiančių bitėms, viena – neonikotinoidai – yra ypač klastinga. Jais dengiamos sėklos arba purškiamas dirvožemis. Tuomet šie pesticidai prasiskverbia į augalų audinius ir galiausiai patenka į žiedadulkes bei nektarą.
Neonikotinoidai sutrikdo medunešių bičių mokymąsi ir atmintį. Didesnis jų kiekis sutrikdo dauginimąsi, pavyzdžiui, sumažina spermos gyvybingumą, todėl susilaukiama mažiau palikuonių.
Todėl Europos Komisija (EK) prieš jau prieš dešimtmetį ėmėsi bičių gelbėjimo – apriboti trijų neonikotinoidų šeimai priklausančių pesticidų (klotianidino, imidakloprido ir tiametoksamo) naudojimo. 2018 m. šias medžiagas apskritai uždrausta naudoti.
Pavojingiausi – neregistruoti chemikalai
Norėdami savo bites apsaugoti nuo kenksmingo chemikalų poveikio, bitininkai turi jas užregistruoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registre. Registruojant nurodoma, kurioje konkrečiai vietoje stovi bitynas. Jį perkėlus ar papildžius naujais aviliais apie tai irgi reikia pranešti.
S.Uselio teigimu, tai daroma paties augintojo naudai. Mat žinant, kur yra bitynas, savininką galima iš anksto informuoti apie planuojamą augalų purškimą pesticidais. Bitininkas telefonu gauna trumpąją žinutę, kad tam tikrą dieną tam tikroje vietoje bus purškiami pasėliai.
Ūkininkai savo ruožtu turi ne vėliau kaip prieš 2 dienas Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) pranešti apie planuojamą purškimą. Tai daroma, kai purškiami žydintys augalai, išskyrus numatytas išimtis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, gavęs informaciją iš PPIS, per 2 val. SMS ar elektroniniu paštu informuoja apie purškimą bičių laikytojus, kurių bitynai įrengti iki 2,5 km (nors bitės nuskrenda ir toliau) atstumu nuo sklypo.
Draudžiama purkšti augalų apsaugos priemones, kurių etiketėse nurodyta, kad jie yra „Pavojingi bitėms“, žydinčius augalus, kai etiketėje nurodyta, kad jo negalima naudoti augalų žydėjimo metu, ir pan.
Pasak S.Uselio, toks informavimas yra viena iš bičių apsaugos priemonių. Kita – purkšti pesticidus leidžiama tik nuo 21 val. iki 4 val., kai bitės neskraido.
Bites labiausiai pražudo chemikalai, kurie yra nelegalūs, neregistruoti. Jie yra daug toksiškesni, kenksmingesni bitėms.
Trečia priemonė – vabzdžių naikinimo chemikalai turi būti įtraukti į registrą. Čia registruojamos tik tos augalų apsaugos priemonės, kurios nekenkia bitėms. „Tuo konkrečiu – purškimo – metu chemikalai kenkia, bet per tam tikrą laiką jie suyra, – kalbėjo pašnekovas. – 4 val. turi baigti purškimą, 6-7 val. bitės jau gali pradėti skraidyti, iki to laiko turi būti suskilę, išgaravę.“
Tiesa, informavimas apie planuojamą purškimą kartais naudingas tik tiek, kad bitininkas apie tai žinos. Mat bičių avilyje taip paprastai nesulaikysi. „Kai bitininkas gauna žinią, kad bus purškiama, turėtų uždengti avilį, – teigė S.Uselis. – Bet to negalima daryti, ypač karštu metu, nes bitėms bus per karšta, trūks oro ir jos žus nuo tvankumos.“
Anot pašnekovo, net jei chemikalai nespėtų visiškai suirti iki bičių išskridimo iš avilio, tai nebūtų taip kenksminga, kaip purškimas kad ir nurodytu laiku, bet neleistinomis medžiagomis.
„Bites labiausiai pražudo chemikalai, kurie yra nelegalūs, neregistruoti. Jie yra daug toksiškesni, kenksmingesni bitėms, – pasakojo S.Uselis. – Chemikalus naudojantis ūkininkas privalo apie tai pranešti Augalininkystės tarnybai. Tikslius duomenis – kokie tai chemikalai, koks numeris. Naudojantieji nelegalius, kurie yra daug kartų pigesni, nieko panašaus nedaro.“
Ar pesticidai būna purškiami ne laiku? „Pasitaiko, bet tokie nedideli pažeidimai bitėms pastebimos žalos nepadaro. Iš tikrųjų mes to nepastebime. Avilyje gyvena 40-50 tūkst. bičių. Pusė skrenda į darbą, tai apie 20 tūkst. Gal grįžta tik 15 tūkst., o kitos gal žūsta dėl kažkokių pažeidimų. Mes to nepamatome.
Iš šeimos gali būti mažesnės. Natūralu, kad jos nusidirba, greitai žūna. Jei bitė nedirba, neaugina naujų bičių, neneša nektaro, gali išgyventi iki 9 mėn. O vasarą jos nusidirba ir išgyvena vos iki pusantro mėnesio. Kai kurias žūtis galima nurašyti, kad bitės nusidirbo.
Bet jei nupurškia rusiškais, lenkiškais pesticidais, kurie yra stiprus nuodas, nepagaminti taip, kad apsaugotų bites ar kitus vabzdžius… Jie daug pigesni, su jais normaliai bandymai neatlikti, nes kainuoja daug.“
S.Uselis pripažino, kad Lietuvoje naudojami ir stipresni pesticidai. Vien pernai oficialių apnuodijimų visoje Lietuvoje buvo keliasdešimt.
Tačiau Lietuvos bitininkų sąjunga neturinti teisės ir galimybių rinkti duomenis apie tokius atvejus. Pašnekovas prisiminė, kaip kartą dviejų rajonų sandūroje buvo apnuodytos keturių didelių bitynų bitės.
Savininkai išsikvietė Augalininkystės tarnybos specialistus, šie paėmė mėginius, bet tuo viskas ir baigėsi. Norint ūkininkams buvo pasiūlyta atlikti kvalifikuotus tyrimus Vokietijoje. Šie taip ir padarė, buvo pripažinta pesticidų padaryta žala, todėl ūkininkui teko ją atlyginti.
Beje, apsidrausti nuo panašių įvykių negalima – jie sunkiai įrodomi.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
