EK pateiktame Lietuvos konvergencijos programos vertinime teigiama, kad griežta Lietuvos finansų politika ir išlaidų mažinimas yra tinkami veiksmai siekiant mažinti ekonomikos disbalansą, bet biudžeto deficitas 2009 ir 2010 metais gali būti didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas šiemet planuoja 2,1 proc. BVP deficitą.
Kalta pasaulinė krizė
EK savo išvadose teigia, kad svarbiausia mūsų valstybės ekonomikos augimo lėtėjimo priežastis yra sumažėjusi vidaus paklausa, taip pat prisideda gilėjanti pasaulininė finansų krizė ir mažėjanti išorės paklausa. EK teigia, kad išorės ir vidaus disbalansas pradėjo mažėti dėl kelerius metus sparčiau už darbo našumą augusio darbo užmokesčio, o susilpnėjęs kainų konkurencingumas susilpnino eksportą.
Komisija Lietuvai rekomenduoja nedidinti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, kad būtų sudaromos geresnės sąlygos suderinti viso ūkio darbo užmokestį su darbo našumu ir taip padidėtų kainų konkurencingumas. Taip pat siūloma planuojamas išlaidas suskirstyti pagal prioritetus ir griežtinti jų vykdymo drausmę, stiprinti biudžeto valdymą.
A.Šemeta: rizika visada yra
Finansų ministras Algirdas Šemeta teigia sutinkantis su tokiomis EK išvadomis – esą jos iš esmės remia dabartinę Vyriausybės programą, ir pabrėžia, kad šiemet Komisijos išvados yra pozityviausios lyginant su keleriais praėjusiais metais.
Ekonomikos lėtėjimas gali būti didesnis nei mūsų ir Komisijos prognozėse, – A.Šemeta„Dabartinėmis aplinkybėmis yra sudėtinga vertinti galimus rezultatus, ypač kokie bus 2010 metais. Paprastai Europos Komisija vertina riziką, kuri atsiranda nesant tam tikroms politinėms priemonėms. Be abejo, rizika egzistuoja <...> Ekonomikos lėtėjimas gali būti didesnis nei mūsų ir Komisijos prognozėse. Niekas to neneigia.<...> Manome, kad jei nieko nedarytume, tai, be abejo, ta rizika galėtų išsipildyti“, – kalbėjo A.Šemeta.
Griebiasi papildomų priemonių
Siekdama išvengti galimo didesnio nei planuota biudžeto deficito, Vyriausybė imasi papildomų priemonių. Pasak finansų ministro, šiuo metu ruošiamas planas, kuriuo biudžeto išlaidos būtų sumažintos dar 10 proc., t.y. bus peržiūrėtos reprezentacinės valdininkų išlaidos: mobiliesiems telefonams, automobiliams ir t.t.
Dar vienas žingsnis siekiant sumažinti ekonomikos lėtėjimą – patvirtintas daugiau nei 5 mldr. Lt vertės ekonomikos skatinimo planas. Anot ministro, jei nebūtų šio plano, biudžeto deficitas būtų didesnis nei planuotas. „Orientuojamės, kad būtų pasiektas numatytas planuotas biudžetas ir šis planas būtinas mūsų siekiams įgyvendinti“,– kalbėjo A.Šemeta.
Pagrindiniai ekonomikos skatinimo plano punktai – mikrokreditų verslui suteikimas, pastatų renovavimas ir apšiltinimas, darbo vietų užtikrinimas. A.Šemeta teigė, kad konkrečios plano detalės – kaip ir kam bus skirstomi pinigai, paaiškės artimiausiu metu. Tačiau ar šis planas padės sumažinti BVP deficitą, ir jei pavyks, tai kiek, ministras prognozuoti nesiėmė.
Deficitas didesnis nei planuota
Paklaustas, kaip dabar sekasi rinkti biudžetą, A.Šemeta teigė, kad tai matysis mėnesio pabaigoje kai bus atlikti visi skaičiavimai. Pasak jo, planuojama, kad vasarį bus surinkta per 1 mlrd. 328 mln. Lt pajamų, o nuo šio plano dabar atsiliekama keliais procentais.
Padidintų mokesčių poveikį biudžetui įžvelgti dar sunku. „Šiuo metu negalime vertinti kiekvieno konkretaus mokesčio pajamų. Visos įplaukos pakliūna į vieną mokesčių inspekcijos sąskaitą“,– kalbėjo A.Šemeta.
