Už tai, kad partijoms, net daugiau nei 50 proc. finansuojamoms valstybės, o ne piliečių, būtų netaikomas įpareigojimas paslaugas pirkti viešųjų pirkimų būdu antradienį po įstatymo pataisų pateikimo pasisakė 67 Seimo nariai, prieš buvo 9, dar 6 politikai susilaikė.
Toliau įstatymą Seimas svarstys ketvirtadienio posėdyje.
Pasak pataisos rengėjo, Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko, partijos niekaip negali visų būtinų paslaugų pirkti viešųjų pirkimų būdu, nes kai kuriuos partinius renginius yra įpratusios tradiciškai rengti iš anksto pasirinktose vietose.
„Mes visi darome partines šeimų stovyklas. Kaip vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu mes jas organizuosime, kai yra tradicinės vietos, yra susiklosčiusi tradicija. Yra tokių smulkmenų, kur įstatymas negali mūsų įrėminti į tą tvarką“, – pažymėjo A.Čaplikas.
Be to, pasak A.Čapliko, partijų sekretoriatai nėra tinkamai pasiruošę, kad galėtų kompetentingai organizuoti viešuosius pirkimus.
„Net ministerijų teisininkai klimpsta į teismus, o mes kaip partiniai žmonės nesame pasiruošę ruošti tokius konkursus“, – argumentavo politikas.
Jam pritarė ir konservatorius Rimantas Jonas Dagys. Anot šio parlamentaro, partijos negali tapti „biudžetinėmis įstaigomis“, o privalomieji viešieji pirkimai jas tokiomis padarytų.
„Mes norime sukurti seną politinę sistemą, kai viskas eina iš biudžeto ir partijos yra biurokratinės struktūros, suaugusios su valstybe. (...) Jei nebus jokios laisvės, tai partijų nariai net smulkmenose nežinos, kaip elgtis, kaip paremti renginį, organizuojamą čia pat vietoje“, – piktinosi R.Dagys.
Tuo tarpu kiti politikai tikino, kad politikai, kaip valstybės vadovai, turėtų rodyti skaidrumo pavyzdžius ir vykdyti viešuosius pirkimus.
Be to, pasak Žilvino Šilgalio, privalomi viešieji pirkimai, neturinčias pakankamos piliečių paramos partijas skatintų daugiau dirbti su rinkėjais, kad biudžetinis finansavimas neviršytų 50 proc.
Dabartinis Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad prekes ar paslaugas viešasis ar privatusis juridinis asmuo turi pirkti per viešuosius pirkimus, jei jo veikla yra daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš valstybės biudžeto.
Nuo sausio partijoms uždraudus priimti juridinių ir fizinių asmenų aukas, didžiąją jų iždo dalį sudarys valstybės biudžeto pinigai.
Ūkio ir Teisingumo ministerijos šiuo metu aiškinasi, ar politinės partijos gali būti laikomos perkančiomis organizacijomis, kurioms taikomos Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatos.
