Koronaviruso situacija:
* Per parą nustatyti 355 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni sirgusieji. Ligoninėse gydomi 857 COVID-19 pacientai, iš jų 90 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 223 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 415, Estijoje – 1465. Latvijos valdžia išsakė lūkestį, kad šalyje atlaisvinimus bus galima pradėti taikyti po Velykų, Estijoje užsimenama apie situacijos stabilizavimąsi, pasiekus aukščiausią infekcijos plitimo tašką.
* Kelioms Europos Sąjungos šalims nusprendus laikinai sustabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, Lietuva to daryti neplanuoja. Sprendimai dėl skiepijimo šia vakcina stabdymo kitose šalyse priimti pastebėjus, kad kai kuriems pasiskiepijusiems pacientams kraujyje susidarė krešulių. Kol kas nenustatyta, ar tai susiję su skiepu. Lietuvoje yra sustabdytas skiepijimas tik viena vakcinos partija. Tuo metu Europos vaistų agentūra rekomendavo į „AstraZeneca“ vakcinos galimų šalutinių poveikių sąrašą įtraukti sunkias alergijas, Jungtinėje Karalystėje nustačius tikėtiną ryšį tarp tokių atvejų ir vakcinavimo.
* Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad gegužę planuojamam pradėti masiniam gyventojų skiepijimui būtų registruojamasi per e.sveikatos sistemą. Gyventojus skiepytis ruošiamasi kviesti pradedant nuo vyresnių amžiaus grupių. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus sistemos veikimas, ministerija bei e.sveikatą prižiūrintis Registrų centras žada numatyti rezervinius pajėgumus.
* Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba pranešė, kad Europos Sąjungos naujai patvirtintos „Johnson & Johnson“ vakcinos pirmosios siuntos Lietuvą turėtų pasiekti balandžio pabaigoje.
* Latvijos parlamentas patvirtino vienkartinių 200 eurų išmokų skyrimą pensininkams ir neįgaliesiems, siekiant palengvinti šių pažeidžiamų žmonių padėtį tęsiantis koronaviruso krizei.
* Estijos vyriausybė leido artimiausiu metu pasiskiepyti Ministrų kabineto ir parlamento nariams. Skiepai „AstraZeneca“ vakcina jiems bus skirti siekiant užtikrinti sklandų šalies darbą.
* JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Nepriklausomybės diena liepos 4-ąją tikriausiai jau galės būti švenčiama beveik įprastomis sąlygomis, tačiau įspėjo ir toliau laikytis saugumo reikalavimų. „Dabar, kai išeiname iš tamsios žiemos į viltingą pavasarį ir vasarą, tai nėra laikas nesilaikyti taisyklių“, – pabrėžė prezidentas. Pasak jo, vakcina iki gegužės pradžios turėtų tapti prieinama visiems amerikiečiams.
* Eurokomisaras Thierry Bretonas pareiškė, kad bendrovė „AstraZeneca“ nepakankamai stengiasi įgyvendinti įsipareigojimus pirmajam šių metų ketvirčiui. „AstraZeneca“ pripažino, kad pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį pristatys mažiau dozių nei anksčiau planuota – 40 mln. vietoje sutartų 100 milijonų.
Parlamentaro kelionė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipėsi į parlamentinę Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų parlamento „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo išvyką į Egiptą Seimo sesijos metu. Ji pabrėžė, kad Seimo narys tam turėjo gauti parlamento valdybos pritarimą. Pats V.Ąžuolas teigia turėjęs skubiai išvykti dėl asmeninių priežasčių, kurių neatskleidė.
Misiūno skundas. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno skundą dėl prezidento Gitano Nausėdos atsisakymo grąžinti jį į anksčiau eitas teisėjo pareigas. Teismas konstatavo, kad jis negali tirti tokios prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti prezidentą išleisti dekretą.
Armonaitės kritika. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad parama nuo pandemijos nukentėjusiam verslui turėtų būti spartinama. Tai ji penktadienį aptarė su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos verslo paramos agentūros vadovais. Ministrė teigė, kad institucijos turėtųperdėtai netikrinti mažų įmonių, kurioms skiriamos nedidelės paramos sumos. Iš 180 mln. eurų vertės pirmojo paramos verslui paketo iki šiol paskirstyta 24,8 mln. eurų subsidijų ir suteikta kiek daugiau nei 15 mln. eurų lengvatinių paskolų.
Kritikės atleidimas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Adas Jakubauskas iš pareigų atleido vieną savo kritikių istorikę Mingailę Jurkutę. Teigiama, kad ji atleidžiama dėl pasikartojusių pažeidimų, kai paskleista informacija klaidino besidominčius centro veikla. M.Jurkutė su keliolika kitų Genocido centro darbuotojų sausį kreipėsi į Seimą dėl įtemptos situacijos įstaigoje pradėjus jai vadovauti A.Jakubauskui.
Pramonės augimas. Eurostato duomenys rodo, kad metinis pramonės augimas Lietuvoje sausį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje: 11,8 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai. Daugiau pramonė augo tik Airijoje – 27,5 proc. Latvijoje per metus ji augo 2,9 proc., o Estijoje – 1 procentu.
Knygos reklama. Teismas patenkino portalo 15min.lt skundą dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatyto pažeidimo, reklamuojant knygą „Kabinetas 339“. Tarnyba pernai rugpjūtį nusprendė, kad reklamuojant šią knygą buvo pažeistas Reklamos įstatymas, nes be tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio sutikimo buvo minimi jo vardas ir pavardė. Portalui tuomet buvo skirtas įspėjimas. Teismo teigimu, tarnyba viršijo savo kompetenciją. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas.
„Orlen“ ir JAV sutartis. Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pasirašė ilgalaikę JAV naftos pirkimo sutartį, įskaitant ir jo valdomai perdirbimo įmonei Lietuvoje. Tokia sutartis pasirašyta pirmąkart bendrovės istorijoje. Sandorį „Orlen“ sudarė su viena didžiausių pasaulyje naftos tiekėjų „ExxonMobil“, kurios nafta bus siunčiama į „Orlen“ gamyklas Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje.
Padėtis Honkonge. Kinijos parlamentaui pritarus Honkongo rinkimų sistemos pakeitimams, Europos Sąjunga pasmerkė šį žingsnį ir įspėjo Pekiną, kad dėl to gali imtis papildomų žingsnių. Pakeitimai suteikia Pekinui teisę blokuoti jam nepriimtinus kandidatus, šalies lyderiams ryžtingai siekiant pakirsti Honkongo demokratiją po miestą krėtusių milžiniškų protestų. Kinija teigia, jog ši reforma kartu su jau įvestu saugumo įstatymu yra reikalinga siekiant numalšinti neramumus.
JAV gaivinimo planas. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasirašė 1,9 trln. dolerių (1,59 trln. eurų) vertės šalies ekonomikos gaivinimo paketą. Be kitų dalykų, šiame pakete numatytos tiesioginės išmokos gyventojams, kurios pirmuosius gavėjus gali pasiekti jau šį savaitgalį.
