Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje registruota beveik 38 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Dalis iš jų – nepilnamečiai.
B.Gruževskio vertinimu, tai, kad į Lietuvą atvyko tiek daug užsieniečių, mums – dovana.
Turime suprasti, kad turime labai gerą, laimingą dovaną iš dangaus, kad šie žmonės čia atvyko.
„Turime suprasti, kad turime labai gerą, laimingą dovaną iš dangaus, kad šie žmonės čia atvyko. Kalbėjom apie migracijos perspektyvas, apie žmonių trūkumus ir staiga turime tokią dovaną. Viskas priklauso, kiek būsime efektyvūs“, – trečiadienį per Seimo Ateities komiteto suorganizuotą diskusiją kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas.
Pasak jo, reikėtų siekti ukrainiečius integruoti į Lietuvos visuomenę, kad jie norėtų pasilikti mūsų šalyje.
„Pagrindinė politinė mūsų nuostata turi būti efektyvi integracija. Kuo ji bus efektyvesnė, tuo daugiau pasiliks. Reikėtų, kad kuo daugiau pasiliktų. Aišku, kad jie padėtų [Ukrainai], siųstų pinigus, bet mes suinteresuoti, kad jiems čia būtų gerai“, – dėstė B.Gruževskis.
Pasak jo, kuo daugiau ukrainiečių Lietuvoje pasiliks, „tuo bus didesnis efektyvumas mūsų ekonomikai, tuo bus mažesnis konfliktas su mūsų visuomene“.
B.Gruževskio vertinimu, taip pat reikėtų žiūrėti ir į migrantus iš Rusijos ar Baltarusijos.
Mano, kad reikėtų priimti ir rusus su baltarusiais
„Ir baltarusius, ir rusus migrantus, kurie dabar naujai gali atsirasti, manau, jie turi būti traktuojami vienodai taikant kuo efektyvesnę integraciją“, – sakė jis.
Ukrainiečiai, pasak mokslininko, galėtų būti įdarbinti Užimtumo tarnybos skyriuose. Jie esą būtų kaip tarpininkai tiems ukrainiečiams, kurie taip pat ieško darbo.
„Jau dabar galima susitarti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir numatyti jau dabar ukrainiečių įdarbinimą Užimtumo tarnybose. Kad faktiškai ukrainiečiai Vilniuje, Kaune – tikrai būtų galima įdarbinti po vieną, dvi darbuotojas, kaip tik čia moterims su aukštuoju išsilavinimu, – kurie betarpiškai galėtų tarpininkauti dėl ukrainiečių įdarbinimo. Tokiu būdų čia tikrai galima surasti 10–12 darbo vietų“, – svarstė B.Gruževskis.
Jo teigimu, ukrainiečiai taip pat galėtų gauti darbo užmokestį ir savanoriauti – esą veiktų kaip socialiniai darbuotojai.
Vėliau tokie savanoriai, pasak B.Gruževskio, galėtų teikti paslaugas migrantams, atvykstantiems iš Rusijos ir Baltarusijos.
Diskusijose dalyvavusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė svarstė, jog ukrainiečiai, kurie yra išsilavinę ir kurie savo gimtinėje turi verslus, nepasiliks Lietuvoje.
Užimtumo tarnyboje – 6 ukrainietės
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad į Lietuvą iš Ukrainos atvyko daugiau kaip 1 tūkst. mokytojų: „Daugiausia – anglų kalbos ir ukrainiečių kalbos ir literatūros. <...> Mokytojai jau kai kuriose savivaldybėse pradėjo dirbti.“
Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus 15min teigė, jog ukrainietės jau dirba tarnybos skyriuose ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose.
Iš viso dirbančių ukrainiečių – šešios.
„Naujosios darbuotojos anksčiau yra dirbusios Ukrainos socialinės rūpybos skyriuose ir kitose panašiose įstaigose, todėl turi reikalingos patirties“, – rašoma Užimtumo tarnybos svetainėje.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos prieš mėnesį pradėto karo Ukrainoje pradžios iš šios šalies išvyko per 4 mln. gyventojų.