Bet norint to pasiekti, pasak N.Jelcinos, reikia nustoti gyventi praeitimi ir nebedraskyti praeities žaizdų. Sprendimus, skausmingus Lietuvai, priėmė ne rusų tauta, o anuometinio laikmečio vadovai, pažymėjo velionio prezidento našlė.
„Mūsų tautos susiję istoriškai, ir nors buvo tam tikri kataklizmai, tautos dėl nieko nekaltos, visa tai darė politikai, vadovai. Jei mūsų ateitis gyvens praeitimi, tai bus ne ėjimas gerų tarpusavio santykių įtvirtinimo keliu, o visada bus lyg gyvos žaizdos draskymas, ir to reikia atsisakyti“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene parlamente žurnalistams sakė N.Jelcina.
Ji taip pat pabrėžė, jog Rusijoje žmonės Lietuvos atžvilgiu nusiteikę geranoriškai. „Nuo to, kokius mes padarysime mūsų santykius, tokie jie ir bus. Turime patys suprasti, ko norime, ir nuo to priklauso mūsų ateitis. Aš galiu pasakyti, kad Rusijoje Lietuvos atžvilgiu žmonės nusiteikę geranoriškai, ateitis mūsų rankose ir ji bus, be jokios abejonės, gera“, – sakė N.Jelcina.
Paprašyta palyginti Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius, kuomet šaliai vadovavo B.Jelcinas ir šiuo metu, N.Jelcina sakė, jog tai pernelyg skirtingi laikmečiai.
„Šiuos laikus sudėtinga lyginti su tais, kuomet Rusijai vadovavo B.Jelcinas, nes tuomet buvo viso ko pradžia. Dabar kaip tik kalbėjom, prisiminėm, kai B.Jelcinas buvo čia atvažiavęs, tai buvo patys geriausi santykiai. Borisas Nikolajevičius labai mylėjo Baltijos šalis ir Lietuvą, ir tai nebuvo tik žodžiai, viskas buvo patvirtinama veiksmais“, – kalbėjo N.Jelcija, paminėdama ir tai, jog Rusijos Federacija Lietuvos nepriklausomybę pripažino jau 1991 metų vasarą.
I. Degutienė: santykius turime grįsti Boriso Jelcino įkvėpta dvasia
Po susitikimo su N. Jelcina Seimo pirmininkė teigia, kad Lietuvos ir Rusijos santykius reikia grįsti B. Jelcino įkvėpta dvasia.
„Lietuviai puikiai pažįsta rusų tautą ir žino, kokie nuoširdūs žmonės yra rusai. Manau, kad prie tokio supratimo itin daug prisidėjo ir velionis prezidentas Borisas Jelcinas. Mes nuoširdžiai tikimės, kad Atgimimo laikų ir B. Jelcino įkvėpti santykiai lydės Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą šiandien ir rytoj. Turime suprasti, kad lietuviai, rusai ir kitos tautos yra vienodai nukentėję nuo nusikalstamų režimų žiaurumo. Ir, tai suprasdami, privalome žengti pirmyn“, – pranešime spaudai cituojama I. Degutienė.
N. Jelcina pabrėžė, kad toks aukščiausiu lygmeniu išsakomas požiūris ją nepaprastai džiugina ir leidžia tikėtis, kad sulauksime ir didesnio bendravimo bei ryšių tarp dviejų valstybių ir tautų.
„Borisas Jelcinas visuomet su didžiule pagarba žvelgė į Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vadovus ir žmones. Tai tęsdami privalome bendrai siekti geresnių santykių tarp tautų ir tai daryti reikia pradedant nuo aukščiausių vadovų. Tačiau viską privalome daryti nuoširdžiai. Po šios dienos apsilankymo Vilniuje aš tikrai savo šalyje dirbsiu Lietuvai“, – sakė N. Jelcina.
Ji taip pat prisiminė, kaip B. Jelcinas sužinojo apie Sausio 13-osios agresiją Lietuvoje, bandė stabdyti kruviną puolimą ir šiems bandymams nepavykus priėmė sprendimą vykti į Taliną. Pasak B. Jelcino našlės, jis atsispyrė visiems įkalbinėjimams nevykti į Baltijos valstybes ir tuomet sakė „Ten yra mūsų laisvės žmonės, kurie žūsta. Aš turiu tai sustabdyti“.
--------
Seimo Pirmininkės ir N. Jelcinos susitikime buvo sutarta, kad sutvarkius Seimo parodų galeriją, Seime būtų galima eksponuoti B. Jelcino 80-mečiui parengtą parodą.
N.Jelcina į Vilnių atvyko priimti po mirties buvusiam Rusijos prezidentui B.Jelcinui skiriamo apdovanojimo – Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo Kryžiaus. Jį pirmadienį iškilmingos ceremonijos metu įteiks prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvoje B.Jelcinas antruoju pagal svarbą apdovanojimu šalyje pagerbiamas už jo nuopelnus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir įtvirtinimui.
Prezidentūra pranešadama apie apdovanojimą pažymi, kad B.Jelcinui vadovaujant Rusijos Federacijai, 1991 metais pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kuria pripažinta suvereni Lietuvos valstybė.
Per Sausio 13-osios įvykius B.Jelcinas ryžtingai palaikė Lietuvą. Kartu su trijų Baltijos šalių vadovais jis Taline pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo pripažinta Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nepriklausomybė bei pasmerktas karinės jėgos naudojimas, teigiama Prezidentūros pranešime.
B.Jelcinas Rusijos prezidentu buvo 1991-1999 metais. Jis mirė 2007 metais.
