Šios šventės meno vadovai Romas Janušonis ir Vida Brazaitytė labai tiksliai pasakė, kad „šokių šventė sukvietė visus tikruosius lietuvių tautinių šokių mylėtojus, išsibarsčiusius po platų pasaulį, kad tai visų bendras džiaugsmas ir viltis vėl ir vėl susitikti, draugauti, dalintis patirtimi, juoktis ir pasinerti į šokio sūkurį. Šokiu jūs atiduodate duoklę savo bendruomenėms, lietuvių kultūrai, puoselėjate protėvių tradicijas.“ R.Janušonis ir V.Brazaitytė visiems palinkėjo klausytis širdies muzikos, kuri nenustotų grojusi ir suktų visus šokio sūkuryje.
Visus į šventę susirinkusius lietuvius pasveikino renginio komiteto pirmininkas M.Žiaugra, JAV viceprezidentas Joe Bidenas, Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis, Lietuvos ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė, persiųstas TV sveikinimas iš Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir kitų garbės svečių sveikinimai.
Šokių šventės tradicija – tai besitęsiantis procesas, išaugęs iki reikšmingiausio, didžiausio lietuvių išeivijoje kultūros reiškinio, kuris ugdo visuomenės kūrybines galias, telkia ją meninei veiklai ir periodiškai suburia į didžiulius šventinius renginius mėgėjų meno kolektyvus, profesinės kultūros atstovus ir saugo tradicijų kultūrinį palikimą. Kultūriniu požiūriu šokių šventimo tradicija tapo tautinio kultūrinio identiteto išraiška.
Šioje Atlanto pusėje išeivijos lietuvišku tautiniu šokiu galime džiaugtis per 60 metų. Nesvarbu, kad esame toli nuo Tėvynės, mūsų liaudies šokis primena ramią Lietuvos gamtą, jos lėtai tekančias upes, ošiančias girias, ramius laukus ir prie jų prisirišusį lietuvį artoją, kuris myli savo žemę, ramų, taikų, kantrų.
Smagu buvo matyti savo šokiu visus džiuginusius mažiausius „Labas“ šokėjėlius, kurie atvyko iš Seattle, „Juostelė“ Washington D.C., Maironio lituanistinės mokyklos N.Y. Kolektyvus iš kitų šalių ir jų tarpe Lietuvos suaugusiųjų bei vyresniųjų šokėjų grupė su nuostabiais žemaitiškais rūbais „Marguva“ (iš Pagėgių) bei tiek daug jaunimo, studentų. Nors šventę rėmė įvairios institucijos, privatūs mecenatai ir rėmėjai, dalį materialinių išlaidų visada tenka padengti patiems šventės dalyviams, o tai padaryti gali toli gražu ne visi. Širdis džiaugiasi kai matai tokias šventes išeivijoje, kurios pražysta margaspalviais žiedais, šokėjų išrašomais raštais, lydimi skambių mūsų liaudies dainų. Žiūrovus žavėjo jaunųjų šokėjų energingumas ir neišblėstančios šypsenos. Turėdami tokį turtingą patirties pagažą šokėjai drąsiai žengė į sceną ir užkrėtė šventine nuotaika.
Man, kaip trečiosios bangos migrantei, buvo pats nuostabiausias reginys, kad susirinkę žiūrovai stengėsi ne tik palaikyti šventę finansiškai paremiant savo atvykimu, bet ir pasipuošę tautinės trispalvės akcentais, išreikšdami patriotiškus jausmus, meilę ir pasididžiavimą Tėvynei. Pagaliau, visą tautą apimančia jos kultūrinio, meninio, pilietinio ir politinio identiteto išraiška.
Šokių šventės tradicija labai prisideda prie visuomenės narių pasaulėjautos formavimo, atlieka didžiulį darbą tautoje paliekant sąmoningam apsisprendimui tautiškumo atžvilgiu. Šios šventės idėja perduodama iš kartos į kartą, nes yra „atsivežta” iš Lietuvos valstybės teritorijos į įvairias užsienio šalis ir tęsiama jaunesnių kartų.
Šokių šventės tradicija perduodama šeimose, lietuviškose mokyklose, kituose telkiniuose, o šventės dalyviai apima išeivijoje egzistuojančius socialinius sluoksnius, vyrus ir moteris, vaikus, jaunimą, suaugusiuosius ir vyresniojo amžiaus žmones, lietuvius iš viso pasaulio. Todėl, puoselėkime perduodant lietuviškas tradicijas, papročius, kalbą, kultūrą iš kartos į kartą.
 |
| Organizatorių nuotr./Bostone vyko išeivijos šokių šventė |
 |
| Organizatorių nuotr./Bostone vyko išeivijos šokių šventė |
