„Šią problemą, padedant Aplinkos apsaugos departamento (AAD) bei Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistams, pradėjome spręsti 2020-aisiais. Pirmiausia peržiūrėjome mūsų turimas vandens tiekimo sutartis, nustatėme, kiek centralizuotai vandenį gaunančių vartotojų nėra prisijungę prie nuotekų tinklų ir pradėjome domėtis, kaip jie tvarko nuotekas“, – pirmadienį UAB „Komunikaciniai projektai“ išplatintame pranešime spaudai teigia „Kauno vandenų“ Administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Arvydas Juška.
Įrodymus gali pateikti retas
ES Miesto nuotekų valdymo direktyvos reikalavimus įgyvendinti pasišovę „Kauno vandenys“ išsikėlė tikslą, kad per kelerius metus prisijungusiųjų prie centralizuotų nuotekų tinklų vartotojų dalis pasiektų 98 proc. Tam buvo pasitelktas „pyrago-botago“ principas.
Iš pradžių prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusiems vartotojams buvo siunčiami laiškai, prašant pateikti įrodymus, kad nuotekos per pastaruosius dvejus metus buvo tvarkytos tinkamai.
Vien pernai per pusmetį tokių pranešimų kauniečiams išsiųsta 2 794, Kauno rajono gyventojams – 345.
„Vartotojai buvo prašomi pateikti nuotekų išvežimą įrodančius apmokėjimo dokumentus (čekius). Čia viskas paprasta. Jei, tarkime, per mėnesį gyvenamojo namo gyventojai sunaudoja 10 kub. metrų vandens, tai jie turi pateikti įrodymus, kad toks kiekis nuotekų ir buvo išvežtas utilizuoti“, – aiškino A.Juška.
Tokių vartotojų, kurie galėjo įrodyti, kad namų ūkyje susikaupiančias nuotekas tvarko atsakingai, atsirado vos vienas kitas. Likusieji galėjo parodyti vos kelis apie nuotekų išvežimą bylojančius čekius arba tvirtindavo, kad pagal skelbimus surastas nuotekų išvežėjas jokio čekio nedavė.
Dar kiti aiškino, kad nuolat laistydavo nuosavą sklypą, todėl nuotekų kaip ir nesusikaupė.
Gudrauti bandę vartotojai gaudavo perspėjimą ir pasiūlymą prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
2020 m. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius tokių perspėjimų išrašė per du šimtus, šiemet – jau 313.
Tiems gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti prie miesto nuotekų tinklų arba toks prisijungimas būtų ekonomiškai netikslingas, nuo šių metų rugpjūčio „Kauno vandenys“ pradėjo siųsti pranešimus apie taisykles, kurių privaloma laikytis individualiai tvarkant nuotekas.
Patikrinimų metu paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių vartotojų turi įsirengę modernius nuotekų valymo įrenginius. Dauguma nuotekų pilamos į pačių gyventojų įsirengtas betonines duobes ar šulinius, kurie yra nesandarūs, todėl teršalai patenka į aplinką.
Į perspėjimus nereagavę, prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungę ar savo individualių nuotekų tinklų nesusitvarkę vartotojai netruko sulaukti ir AAD baudų.
2020 m. už aplinkos teršimą nuotekomis Kaune buvo nubausti 47 asmenys, šiemet jų skaičius jau viršijo 60.
Ignoruojantys sulauks tikrintojų vizito
Pyrago ir botago principas pasiteisino: 2020 m. Kaune ir Kauno rajone prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungė 862, o per devynis šių metų mėnesius – dar 394 vartotojai.
Gerėjančią situaciją atspindi ir santykiniai skaičiai: 2020 m. prie centralizuotų nuotekų tinklų buvo prisijungę 96,34 proc. „Kauno vandenų“ vartotojų, o iki šių metų pabaigos minėtas rodiklis turėtų pasiekti 97,81 proc.
„Kauno vandenų“ metinės pajamos išaugo 41 tūkst. eurų.
Tad iki užsibrėžtos ES Miesto nuotekų valdymo direktyvoje nurodytos kartelės (98 proc.) kauniečiams liks nebedaug.
Prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungus naujiems vartotojams, „Kauno vandenų“ metinės pajamos išaugo 41 tūkst. Eur.
Nors vartotojai tampa sąmoningesni, polinkis gudrauti išliko. Kai kurie nauji vartotojai, prisijungę prie iki jų sklypo atvestų nuotekų tinklų, „pamiršo“ tai deklaruoti ir už nuotekas nemokėjo.
Išaiškinus pažeidėjus, jiems teko atsiskaityti už visą laikotarpį nuo pat prisijungimo datos.
Didžioji dalis prie centralizuotų nuotekų tinklų dar neprisijungusių kauniečių jau spėjo sulaukti tikrintojų, o Kauno rajone jų sulauks iki Naujųjų metų. Likusiuosius tikrintojai aplankys 2022 m.
Pasak A.Juškos, bus aplankyti netgi tie, kurie kol kas neturi techninių galimybių prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Vis dėlto pirmiausia prie tinklų bus jungiami daugiau vandens suvartojantys ir arčiau magistralinės trasos įsikūrę vartotojai.
Europinės paramos galimybė
Jungiantis prie centralizuotos nuotekų sistemos, galima pretenduoti į ES paramą, kuri, priklausomai nuo projekto, vienam būstui siekia 2–3 tūkst. eurus. Tokia parama ypač aktuali neretai socialiniu būstu paverstų 3–8 butų senos statybos namų gyventojams.
„Tokiuose daugiabučiuose turime 321 butą, kurie nėra prijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos. Problema ta, kad kartais tokiuose namuose arba atskirose jų dalyse išvis nebūna vidinio nuotekų tinklo. Ten yra tik tiekiamas vanduo, o gyventojai kibirais nuotekas neša lauk ir pila į lauko tualetą, kur vaikšto ir patys“, – pasakojo A.Juška.
Kadangi europinę paramą galima naudoti tik trasos atvedimui iki namo, vidiniai nuotekų tinklai lieka pačių gyventojų arba turto savininko rūpesčiu.
Privatizuotų butų savininkai labiau linkę jungtis prie centralizuotų tinklų, o socialiniais būstais turi pasirūpinti savivaldybė arba namo administratorius. Todėl tenka derinti daug klausimų.
„Galiu pasidžiaugti, kad mums pavyko pateikti paraišką europinei paramai gauti prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungiant 143 butus. Šis projektas būtų realizuotas per mažiau kaip dvejus metus. Tuomet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprijungtų butų Kaune ir Kauno rajone praktiškai sumažėtų perpus“, – prognozavo A.Juška.
Kad vėl nebūtų patekta į absurdišką situaciją, kai atvedus nuotekų, tinklus gyventojai atsisako prie jų prisijungti, sudarydami sutartis dėl vandens tiekimo dabar tokie vartotojai pasirašo atitinkamus įsipareigojimus.
„Kauno vandenys“ Administracijos ir bendrųjų reikalų direktoriaus teigimu, sąmoningi vartotojai patys prašosi prijungiami prie centralizuotų nuotekų tinklų.
„To nedaro tik socialiniame paribyje atsidūrę žmonės ar tie, kuriuos pavadinčiau „labai gudriais“. Keistai atrodo, kai lengvatinių sąlygų prašo dviaukščiame gerai įrengtame name gyvenantis asmuo, kuris dievagojasi neturintis pinigų prisijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų.
O štai naujuose kvartaluose namus besistatantiems žmonėms nekyla panašių klausimų – jie patys nekantrauja, kada iki jų bus atvesti nuotekų tinklai“, – sako A.Juška.
Jis džiaugiasi, kad atsakingo vartojimo politika jau duoda aiškiai pastebimų rezultatų: „Neseniai teko lankytis prie Girstupio upelio, kuris anksčiau buvo intensyviai teršiamas nuotekomis. Pastebėjau, kad upelio vanduo dabar nepalyginamai švaresnis, dingo ir nemalonus kvapas“.
