Anot renginio dalyvius pasveikinusio Seimo kanclerio Jono Mileriaus, Vilniaus universiteto Botanikos sode pasodintos 28 europinės liepos pabrėžia vieningą ir darnią Europos valstybių šeimą, prie kurios prieš dešimt metų prisijungė ir Lietuva.
Seimo kancleris išreiškė viltį, kad pasodintos dar nedidelės liepaitės suleis giliai šaknis ir suformuos tankius šakų vainikus, kurie susilies į glaudų žiedą, simboliškai liudijantį Europos Sąjungos valstybių nuolatinio tarimosi ir nuoseklaus bendradarbiavimo svarbą.
Laikinojo Vilniaus universiteto rektoriaus Jūro Banio teigimu, simboliška, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, iškilmingai pradėtas Vilniaus universiteto Didžiajame kieme, yra baigiamas Vilniaus universiteto Botanikos sode.
Europos Sąjungos žiedas – tai bendras Seimo ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslininkų sumanymas. Jis gimė pirmųjų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens renginių, kurių dalis vyko ir 1781 metais įkurtame Botanikos sode, metu. Artėjant didžiausiam pirmininkavimo parlamentinio matmens renginiui, mokslininkai netoli Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui atminti pasodintos paprastųjų ąžuolų giraitės paruošė specialią 80 metrų skersmens simbolinės formos vietą ir įsigijo simbolinį rūšies pavadinimą turinčių medžių.
Europinė liepa atsirado susikryžminus dviem Europos žemyne plačiausiai paplitusioms medžių rūšims ir tiek lietuviškame, tiek lotyniškame pavadinime turi žodį „europinis“ (lot. Tilia x europea). Liepos – daugeliui Europos tautų svarbūs medžiai. Prancūzijoje ir Šveicarijoje jos yra laisvės simbolis, sodinamos mūšių vietose, Vokietijoje – tai meilės ir teisybės ar tiesos simbolis. Lenkijoje – tai šventas medis, apie tai liudija dažni kaimų pavadinimai Święta Lipka. Liepos yra Slovakijos, Slovėnijos ir Čekijos nacionalinis medis.
