Atsitikimų, kai greitosios pagalbos medikai klaidžioja ieškodami paciento, nes nurodytas adresas nebuvo tikslus arba jį surasti buvę sunku, pasitaiko, tiesa, nelabai dažnai. Norėdami apsidrausti Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatoriai skambinančiųjų numeriu 112 visada prašo nurodyti tikslų adresą, neretai – ir kokį nors žinomą objektą greta, kuris leistų lengviau orientuotis.
„Sutrūkinėjusios“ gatvės
„Kartais žmonės nežino tikslaus adreso ir tada operatorius, užduodamas pagalbinius klausimus, bando jį išsiaiškinti. Bet būna, jog žmogus žino tikslų adresą, o pagalbos tarnyboms vis tiek nelengva rasti įvykio vietą dėl adresų painiavos.
Ar jūs žinote, kad, pavyzdžiui, Rato g. Vilniuje – tai kelios skirtingos atkarpos, kurias vieną nuo kitos skiria nemenkas atstumas? „Sutrūkinėjusios“ atkarpomis yra ir kai kurios kitos gatvės Vilniuje. O į įvykio vietą skubančioms pagalbos tarnyboms reikia tiksliai žinoti, kurioje atkarpoje yra jiems reikalingas adresas“, – feisbuke rašė BPC atstovai.
Paprašyta pateikti daugiau pavyzdžių, BPC atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė teigė, kad centro darbuotojai tokių gali pateikti ne vieną.
Tarkim, ta pati jau minėta Rato gatvė: dalis jo namų yra išsimėtę po „svetimas“ gatves. Pvz., Rato g. 46A, 48, 53, 57 yra įsimaišę tarp Vaidilutės g. namų.
Į nesusisiekiančias atkarpas išsibarsčiusi yra ir Gurelių gatvė kitoje Vilniaus pusėje. Tai gali gerokai apsunkinti greitosios medicinos pagalbos ar kitų specialiųjų tarnybų atvykimą, nes neretai tarp atkarpų nėra jokios kitos gatvės, tiesiog reikėtų apvažiuoti aplinkui.
Kitose vietovėse tokių situacijų irgi pasitaiko. Štai, tarkim, Molėtų r. Balninkų seniūnijai priklauso dvi „salos“ Alantos seniūnijoje – nežinant to sunku būtų rasti nurodytą vietą Balninkų seniūnijoje.
„Kuriozinis atvejis yra Vilniaus rajono Paberžės seniūnijoje, kur yra du identiški adresai – Akmenos kaimas 1, tarp kurių tiesus atstumas yra apie 6,5 km, o važiuojant automobiliu atstumas siekia net 19 km. Galima tik įsivaizduoti, kiek užtruktų pagalbos tarnybos, jei pirma nuvažiuotų ne tuo adresu. O tos papildomos minutės gali tapti lemtingomis“, – tikina BPC atstovė.
Remiasi Registrų centro baze
BPC darbuotojai tvirtina besivadovaujantys Registrų centro pateikta adresų duomenų baze. Registrų centras pripažįsta, kad problemų pasitaiko, o spręsti jas tenka ne jiems, bet savivaldybėms.
„Registrų centro specialistai reguliariai bendrauja tiek su BPC specialistais, tiek su savivaldybių atstovais ir aptarinėja įvairius probleminius klausimus, tarp jų ir klaidingų adresų problemą.
Paskutinis susitikimas su BPC atstovais vyko gegužės viduryje, jo metu BPC informavo apie savo ketinimus surinkti ir pateikti klaidingų adresų pavyzdžius ir juos pateikti savivaldybėms, kad šios pakeistų klaidingus adresus. Savivaldybės savo ruožtu ne visuomet gali pakeisti konkrečios vietovės adresą ar pavadinimą, nes susiduria su gyventojų pasipriešinimu.
Tikimės, kad visų suinteresuotų šalių bendru sutarimu pavyks efektyviai išspręsti klaidingų adresų problemą, kad Gyventojų registre būtų tiksli ir aktuali informacija, o šiuo registru besinaudojančios institucijos galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas“, – apie situaciją 15min sakė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Susitvarkyti turi savivaldybės
Jo teigimu, adresų suteikimas, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijoje esantiems pastatams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas pagal įstatymus yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Todėl tai daryti ir gali tik pačios savivaldybės, jos yra atsakingos.
„Savivaldybei priėmus sprendimą suteikti, keisti ar panaikinti adresus ar objektų pavadinimus, apie tai ji per 5 darbo dienas turi informuoti Adresų registro tvarkytoją, t.y. Registrų centrą, kuris savo ruožtu per 10 darbo dienų atnaujiną informaciją sistemose. Taigi, Adresų registro duomenų naudotojai vėliausiai per 3 savaites jau gali gauti aktualią informaciją“, – aiškino M.Samkus.
Tačiau taip nutinka, jeigu savivaldybė tuos adresus suteikia, pakeičia ar panaikina. Kitu atveju turime Rato gatvės Vilniuje atvejį: „Kalbant konkrečiai apie Rato gatvę Vilniuje, iki 2007 m. ši gatvė buvo gerokai ilgesnė, tačiau miesto taryba nusprendė pertvarkyti gatvių tinklą toje teritorijoje ir sutrumpino Rato gatvę. Iki šiol savivaldybė nepakeitė adresų, kurie anksčiau buvo Rato gatvėje.“
Rato g. Vilniuje iki 2007 m. buvo gerokai ilgesnė. Miesto taryba nusprendė pertvarkyti gatvių tinklą toje teritorijoje ir sutrumpino Rato g. Iki šiol savivaldybė nepakeitė adresų.
Laukia gyventojų kreipimosi
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus vyr. specialistė Rimutė Beniulienė situaciją aiškina savaip. Jos teigimu, Rato gatvė Registrų centro Adresų registre yra įregistruota tik ties šios gatvės adresais 2, 4, 6, 1, 1A, 3, 3A, 5B, 5A, o kiti šios gatvės adresai (Nr. 12, 12A, 12B, 12C, 9, 11) 2004 m. kuriantis Adresų registrui buvo perkelti iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir yra neteisingi, todėl šiuo metu keičiami į kitos gatvės adresus.
„Rato g. 46A, 48, 53, 57 adresai yra nurodyti tik Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir yra neteisingi, nes yra ne prie Rato gatvės ir bus pakeisti į adresus tos gatvės, šalia kurios yra šie nekilnojamojo turto objektai“, – tvirtino R.Beniulienė, nepatikslinusi, kada pagaliau tai bus padaryta.
Ji tik įspėjo, kad dėl minėtų adresų pakeitimo turėtų į savivaldybę kreiptis patys gyventojai, jeigu jų gyvenamosios vietos adresas neteisingai įregistruotas Adresų registre.
Tokia pati procedūra galioja ir suteikiant naujus adresus, kurie nurodyti tik Nekilnojamojo turto registre. Gyventojų pateiktus duomenis prieš rengiant sprendimą dar patikrina ir savivaldybės specialistai.
O kol duomenys nėra visiškai tikslūs, geriausia skambinant telefonu 112 adresą nurodyti kuo tiksliau. Ir, jei žinote, paaiškinkite, kaip tą vietą pasiekti greičiausiai bei patogiausiai.