Ne karštis svarbiausia
Nusiskinti braškę ir čia pat suvalgyti. Taip galima elgtis ne tik vidurvasarį, bet ir rudenį. Bent jau taip sako UAB „Dehidra“ komercijos vadovas Tadas Žirgulis, vedžiodamas po įmonės laukus ir vis ragindamas paragauti uogų.
„Jau šaltos naktys, tai dengiame, nes mes vis dar tiekiame po maždaug 10 tonų per savaitę šviežių braškių į prekybos tinklus. Gamybą – liofilizavimą – esame sustabdę, nes jau per mažai turime, neapsimoka ekonomiškai įjungti šaldymo įrenginių. Bet šviežias į rinką dar tiekiame ir tą darysime iki pirmų stiprių šalnų, kai -5 naktimis, tada mūsų braškės neišgyvens“, – pasakoja T.Žirgulis, vesdamasis į mini tunelius, kuriuose tebenoksta braškės.
Ragaujame – uogos vis dar saldžios, nuostabiai kvepia. Įmonės komercijos vadovas šypsosi, kad skundai dėl rūgščių uogų pasipila per didžiuosius vasaros karščius: „Cukrus geriausiai gaminasi tuomet, kai dideli temperatūrų skirtumai tarp dienos ir nakties. Geriausios mūsų uogos, mano subjektyvia nuomone, būna rugpjūtį, kai naktį +10-+12, o dieną šauna iki 25-27 laipsnių. Tada būna tobulos uogos.
Kuo man patinka rudeninės uogos, tai kad jos yra kietos – kandi ir lyg obuolys traška. Čia, žinoma, skonio reikalas, kiti mėgsta minkštas. Bet man patinka tas kietumas. Be to, rudeninėms uogoms būdinga tai, kad jos labai labai saldžios. Taip būna pirmoms uogoms, bet su jomis tokia problema, kad trūksta šilumos.“
Tad tik mitas, jog norint saldžių braškių, reikia itin daug saulės ir karščio? T.Žirgulis šypsosi ir linksi galva.
