Kai per pastaruosius metus nuėjus miegoti galvodavome, kad ryte vis vien viskas bus gerai, atsikėlus netikėtai paaiškėdavo, kad atsitiko kažkas labai nenuspėjamo. Dažnam tikriausiai nuolat kyla klausimas – o kas toliau?
O toliau, kaip rodo istorija, viskas bus geriau. Dar Winstonas Churchillis teigė, kad norėdami suprasti istoriją turime žvelgti atgal į praeitį ir mokytis iš jos. Ir jis buvo netgi labai teisus.
Mums suvokiamame Vakarų pasaulyje beveik visi istoriniai reiškiniai jau yra nutikę viena ar kita forma. Antikinė Graikija jau matė keletą Donaldų Trumpų, Romos imperija, o ir pati Graikija išgyveno ne vieną „Brexit’ą“.
D. Trumpas – jau labai senas politikos reiškinys
Per kelis tūkstantmečius Vakarų kultūros gyvavimo vienoj ar kitoj valstybėj į valdžią iškildavo aršus populistas, kitiems atrodantis kaip gal netgi nepavojingas ir abejotinų protinių gebėjimų žmogelis. Tačiau po ta kauke taip pat ne vieną kartą slėpės įžvalgus strategas ir tikras politinių šachmatų žaidėjas.
Mums suvokiamame Vakarų pasaulyje beveik visi istoriniai reiškiniai jau yra nutikę viena ar kita forma.
Senovės Atėnai vieni pirmųjų susidūrė su „trumpišką“ figūra. Demokratijos lopšio piliečiai stebėjo Alkibiado iškilimą ir nuopuolį. Kilęs iš kilmingos ir tikriausiai turtingos šeimos vaikinas savo audringomis kalbomis dar labai jaunas išsiveržė į valdžios viršūnę. Tačiau jo viešas elgesys ir kalbos ne vienam kėlė daugybę abejonių. Buvo labiau netgi smerktinas, kadangi per kelerius metus Alkibiadas užsitraukė atėniečių neapykantą ir buvo ištremtas iš miesto.
Ką jis darė tuomet? Tikrai nepasimetė – perbėgo į priešų pusę ir jau jų stovykloje rėžė tokias pat uždegančias kalbas, kuriose ne kartą pasakė raginimus, šiandien sutrauktai galimus išversti kaip: „Make Sparta great again“. Skamba girdėtai?
Europa skilo ir vienijosi daugybę kartų
Dažnam dar mokyklos suole girdėti ir apie Romos imperiją, davusią pagrindą valstybėms ir įstatymams, kuriuos dabar suvokiame kaip labai šiuolaikiškus. Dar III a. po Kr. ši didžiulė imperija, besidriekianti aplink visą Viduržemio jūrą ir beveik per pusę Europos, skilo į dvi dalis – Vakarų ir Rytų imperijas – su savais valdovais, valdymo sistemomis ir t.t.
Ar valstybė iškart žlugo? Ne, aišku, Vakarų Romos imperija per kelis amžius išnyko iš tuometinio žemėlapio virsdama daugybe susiskaldžiusių barbarų valstybių, tačiau tai įvyko tik kelis amžius. Mažai tikėtina, kad Europos pakraščio, nors ir ekonomiškai stipraus, nors ir galingo, pasitraukimas sugriaus visą struktūrą.
Romos ir senovės Graikijos istorija yra toks neišsemiamas politinių pavyzdžių šaltinis, kad joje jau spėjo įvykti viskas, ko net neįsivaizduotume politikoje.
Romėnams sunkiai sekėsi susidoroti su Britanija ir karingais jos vietiniais, nuolat troškusiais laisvės. Teko nuolat siųsti ten pajėgas, statyti įtvirtinimus ir švaistyti imperijos biudžetą, o galiausiai Roma vis vien neteko šios provincijos.
Ar galime nuspėti, kas bus toliau?
Kiekvienas klasikas pasakytų, kad taip. Romos ir senovės Graikijos istorija yra toks neišsemiamas politinių pavyzdžių šaltinis, kad joje jau spėjo įvykti viskas, ko net neįsivaizduotume politikoje. Tik viskas įvyko be interneto, be kompiuterių, o vyrai tuo metu dėvėjo ne kostiumus, bet – togas.
Visgi kuo skyrėsi šios dvi pamatinės Vakarų kultūros? Kas bendro ir tokio priešiško tarp Romos imperijos ir Graikijos miestų-valstybių? Tai kelių tūkstantmečių senumo klausimai, kuriuos „Klasikų asociacija“ kartu su knygynų tinklų „VAGA“ ketina atsakyti pirmą kartą Lietuvoje rengiamais debatais „Graikija ar Roma?“. Kviečiame sudalyvauti!
