Į 15min.lt kreipęsis skaitytojas tvirtina, kad žemėpalyje nėra jokių nuorodų, todėl visai neaišku, ką žemėlapio sudarytojai norėjo pasakyti užbrūkšniuodami Krymo, Pietų Osetijos ir Abchazijos, Kalnų Karabacho, Kipro ir Padniestrės teritorijas.
„Naujausiuose lietuviškuose žemėlapiuose gimsta Naujoji Europa... Ką jie turi galvoje? Ginčytina teritorija, laikinai okupuota teritorija, neaiškaus statuso teritorija, užgrobta teritorija, teritorija, kurioje vyksta karas?“ – klausia skaitytojas.
Pasak jo, kai pamatė tokį žemėlapį, jam pirmiausia kilo mintis, kad tokiu būdu žemėlapio leidėjai savavališkai perbraižė Europos sienas.
Kartografas: „Taip daryti negalima“
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centro vedėjas profesorius Algimantas Česnulevičius patvirtino, kad skaitytojo susirūpinimas kilo ne šiaip sau.
Anot jo, kartografai negali sau leisti žemėlapių braižyti bet kaip. Jie turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų rekomendacijas ar bent valstybės Užsienio reikalų ministerijos nurodymus.
„Aš suprantu, kad žemėlapių sudarytojai bandė įteisinti situaciją de facto. Kitaip tariant, nurodyti, kad tai svetimos valstybės okupuotos teritorijos. Tačiau de jure šių teritorijų priklausomybė yra aiški. Krymas priklauso Ukrainai, Abchazija ir Pietų Osetija – Gruzijai ir t.t.“ – sakė A.Česnulevičius.
Todėl, pasak jo, kartografai negalėjo šių teritorijų žymėti niekaip kitaip, nei tų valstybių sudėtyje, išskyrus tokį atvejį, jei norėjo pažymėti konfliktines situacijas Europoje. Tačiau tuomet kiekvienas brūkšniavimas turėjo būti konkrečiai paaiškinamas žemėlapio legendoje.
„Įprasta, kad sudarant žemėlapius yra vadovaujamasi Jungtinių Tautų rekomendacijomis ir atsižvelgiama į juridinę dalį, o ne realiai vykstančius konfliktus.
Jei būtų galima iškart žymėti konfliktus, tai okupaciją ir aneksiją įteisinti taptų labai lengva. Tai būtų agresijos įteisinimas. Šiuo atveju subrūkšniuota lyg dvi šalys turėtų jurisdikciją toje teritorijoje, bet juk taip nėra. Tokie dalykai ne visai leistini ir ne visai korektiški. Pripažino Krymo okupaciją, galima sakyti“, – paaiškino jis.
„Briedis“: norėjome atkreipti dėmesį
Leidykla „Briedis“ 15min.lt atsiųstame atsakyme nurodė, kad pažymėdama teritorijas išskirtinai norėjo ne pripažinti jas užgrobtomis, bet atvirkščiai – atkreipti dėmesį, kad jos okupuojamos.
„Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, leidykla „Briedis“ nutarė atkreipti visuomenės dėmesį ir pažymėti žemėlapyje ne tik okupuotą Krymą, bet ir kitas panašias teritorijas, kurių okupacijos nepripažįsta Lietuva. „Briedis“ Krymą laiko neatsiejama Ukrainos dalimi, kaip ir Abchaziją ar Pietų Osetiją – Gruzijos, Padniestrę – Moldovos, ir t.t.“, – teigiama leidyklos „Briedis“ atsakyme.
