BBC ir 15min tyrimas „Direktoriai“ iš Fabijoniškių Londone išplovė ir pradangino 80 mln. eurų“ atskleidė bene didžiausios pinigų plovimo bylos Jungtinėje Karalystėje aplinkybes.
Tarptautinis nusikaltėlių tinklas, kuriam vadovavo lietuvis Deivis Grochiatskis ir rusas Artiomas Terzianas, pasigviešė beveik 80 mln. eurų, iš jų 11 milijonų buvo pasisavinti iš valstybės paramos smulkiajam verslui, skirtos išgyventi COVID-19 pandemijos sunkmetį.
2021 metais lietuvis buvo pasiųstas už grotų 16 metų, rusas – 17.
Praėjusį penktadienį teismo sprendimą išgirdo dar du toje pačioje byloje kaltinimų sulaukę lietuviai – 41 metų Aurimas Bielskis, grupuotėje kontroliavęs ir apskaitęs pinigų srautus, taip pat 34 metų Nedas Kiviliauskas – šis vyras buvo rimtai įnikęs į fiktyvios įmonės valdymo veiklą.
Prieš kelias dienas nuteisti A.Bielskis ir N.Kiviliauskas sulaukė kur kas švelnesnių bausmių nei jų vadeiva Deivis – jie pripažino kaltę. Abu penktadienį buvo nuteisti beveik 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis lygtinai. Taip pat nusikaltėliams buvo skirta viešųjų darbų – A.Bielskiui 250 valandų, N.Kiviliauskui – 350 val.
Nors Jungtinės Karalystės teisėsauga teigia, jog sudavė didžiulį smūgį pasaulinio lygio nusikaltėlių tinklui, britų mokesčių mokėtojų tai neguodžia. Sukrėsta visuomenė vis dar laukia politikų atsakymų į klausimus, kas atsakingas už tai, kad nusikaltėliai be vargo galėjo gauti milijonus mokesčių mokėjų lėšų.
„Aukso kasykla nusikaltėliams“
2020 metų pavasarį daugelį pasaulio šalių, taip pat ir pasaulio finansų centru vadinamą Londoną, užklupo COVID-19 pandemija.
„Nuo šio vakaro gyventojams duodu labai paprastą nurodymą – jūs privalote likti namuose“, – kartojo tuometis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Koronaviruso atvejų skaičiams smarkiai kylant, ekonomika sustojo, o verslai atsidūrė ant nežinomybės slenksčio.
Dabartinis Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas tuo metu ėjo valstybės iždo kanclerio pareigas. Uždarius visas nebūtinas paslaugas, parduotuves bei kitus verslus gyventojams, jis pažadėjo finansinę pagalbą ir vos po šešių savaičių pristatė valstybės remiamų paskolų programą. Ji buvo skirta mažiesiems verslams išgyventi pandemiją – iki 10 darbuotojų turinčios įmonės galėjo gauti iki 56 tūkst. eurų paskolą.
„Tai buvo Dievo dovana verslui, tačiau aukso kasykla nusikaltėliams“, – teigė BBC žurnalistas Angusas Crawfordas.
Šia proga suskubo pasinaudoti ir Deivio bei Artiomo grupuotė. Nors tuo metu jau buvo įkliuvę britų teisėsaugininkams stambaus masto pinigų plovimo tyrime, nusikaltėliai sugebėjo išgrobstyti ir pradanginti net 11 mln. eurų (10 mln. svarų) minėtos Didžiosios Britanijos valstybės paramos smulkiesiems verslams. Tam panaudojo tą patį Britanijoje registruotų fiktyvių įmonių tinklą, kuris anksčiau buvo naudojamas nešvariems pinigams plauti.
„Tai, kas buvo blogai ekonomikai, taip pat buvo blogai ir nusikaltėliams. „Nešvarių“ grynųjų pinigų tiekimas beveik išseko. Grupuotė negalėjo išeiti iš namų, tačiau sugalvojo panaudoti visas savo fiktyvias įmones ir gauti šias paskolas. Taigi, jie atsidarė savo kompiuterius ir pateikė šimtus paraiškų“, – 15min pasakojo A.Crawfordas.
Parama tiesiai į nusikaltėlių kišenes
Siekdami apsaugoti pinigus, išvengti sukčiavimo ir įsitikinti, kad klientai tikrai yra pajėgūs grąžinti paskolas, bankai įprastai atlieka griežtas kreditų prašančiųjų patikras. Tačiau įsisiautėjus pandemijai Didžiosios Britanijos vyriausybė buvo priversta skubiai gelbėti ekonomiką, todėl sugalvojo paskolų gavėjų kontrolę vykdyti palengvinta tvarka, tai yra iš esmės jų netikrinant.
Iki 2020 metų įsteigtos įmonės, patvirtinusios, kad verslą paveikė pandemija, galėjo prašyti iki 56 tūkst. eurų paskolos, tiksli suma priklausė nuo apyvartos.
Paraiškų formose įmonės turėdavo nurodyti savo pelnų, pradavimų duomenis, tačiau niekas netikrino, ar skaičiai atitinka tikrovę. Pakako pačių verslų patvirtinimo, kad atitinka paskolos kriterijus.
Prieš išduodami valstybės remiamas paskolas bankai netikrino, ar įmonių atstovai pateikė teisingą informaciją.
„Beviltiškai netinkami“, – taip įmonių, norėjusių gauti paskolas, patikrinimus apibūdino buvęs Jungtinės Karalystės sukčiavimo biuro vadovas Davidas Greenas.
Vieno Londono banko vadovas BBC žurnalistams atskleidė, kad „bankams nebuvo leista, o iš tikrųjų buvo uždrausta atlikti kredito patikrinimus“.
Tuometis Iždo kancleris R.Sunakas uždraudė tikrinti įmonių finansų istoriją, nes baiminosi, kad tai padaryti bankams užtruktų ir kiltų pavojus įmonėms bankrutuoti.
Vieni pirmųjų eilėje į tokių nekontroliuojamas valstybės remiamų paskolų dalybas išsirikiavo nusikalstamos grupuotės, įgudusios klastoti dokumentus ir sukčiauti.
2022 metais buvo nustatyta, jog didžioji dalis paraiškas Atsigavimo programai teikusių smulkiųjų įmonių apskritai neturėjo teisės gauti šios programos paskolų. Kai kurie ekspertų tyrimai rodo, kad iki 45 proc. paskolas gavusių verslų nepateikė jokių įrodymų, kad iki pandemijos pradžios vykdė veiklą.
Apie tariamą prekybą bankams melavo ir šimtai Artiomo bei Deivio fiktyvių įmonių, kurių „direktoriais“ įdarbinti įvairūs asmenys. Institucijoms kurdama legendas apie fiktyvioms įmonėms gresiančius bankrotus, Deivio ir Artiomo valdoma grupuotė išgrobstė 11 mln. eurų. Paskolų lėšos, vos pasiekusios jų banko sąskaitas Londone, netrukus dingdavo be pėdsakų – iškeliaudavo į Jungtinius Arabų Emyratus, JAV, Vengriją, Malaiziją. Niekas net minties neturėjo šiuos paskolų pinigus kada nors grąžinti.
„Jie pavogė 11 milijonų eurų iš Britanijos mokesčių mokėtojų, šie pinigai turėjo verslams padėti išgyventi pandemiją. Aš tiesiog negalėjau patikėti tokiu įžūlumu“, – 15min teigė A.Crawfordas.
Žurnalistas pabrėžė, kad visuomenę pribloškė Deivio ir Artiomo gaujos nusikaltimas, nes tai buvo didžiausias valstybės remiamų paskolų išgrobstymo atvejis.
Politikai „užrišo bankams akis“
BBC duomenimis, daugiau nei 16 tūkstančių įmonių, gavusių Vyriausybės remiamas paskolas, bankrutavo ir negrąžino pinigų.
Dauguma šių įmonių bankrutavo iš tiesų dėl to, kad nepakėlė pandemijos sunkmečio išbandymų. Tačiau vis daugėja įrodymų, kad ypač reikšminga dalis paskolų galėjo atitekti sukčiams.
Pagal numatytas paskolų sąlygas, valstybės biudžeto lėšomis bankams 100 proc. kompensuojami per pandemiją išdalintų ir negrąžintų „blogųjų“ paskolų nuostoliai.
Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojams tai gali atsieiti daugiau nei 19 milijardų eurų.
Politikai ir kontrolės institucijų atstovai dabar pripažįsta – viso to buvo galima išvengti.
„Tai buvo didžiulis naivumas. Jie nesuprato, kad kredito patikrinimas trunka vos kelias minutes. Tai nebūtų uždelsę pinigų išmokėjimo. Tai, kas įvyko, yra beprotiškai apmaudu, nes nusikaltėlius buvo galima lengvai sustabdyti. Bet kadangi įvykiai klostėsi taip greitai, praėjo laiko, kol mums pavyko tvarką sugriežtinti, tačiau traukinys jau buvo nuvažiavęs“, – apie padarytas klaidas BBC kalbėjo buvęs Jungtinės Karalystės Iždo ministras Theodore'as Agnew.
Nepaisė perspėjimų
Kai Vyriausybė kūrė valstybės remiamų paskolų programą, įvairūs ekspertai bei bankų vadovai ne kartą perspėjo politikus, kad tokios ypač supaprastintos paskolų dalybų taisyklės sudarys sąlygas sukčiavimui.
Po kilusio ne vieno skandalo dėl lėšų išgrobstymo bankų atstovai teigė, jog buvo informavę politikus apie rizikas ir buvo įspėję, jog sistema bus „pažeidžiama organizuoto nusikalstamumo grupuočių“.
Per patį pandemijos įkarštį 2020 metais karštligiškai ieškodami sprendimų politikai nepaisė ekspertų nuogąstavimų bei perspėjimų. Tačiau jau po metų buvo priversti juos išgirsti – britų Vyriausybė pripažino, jog būtina ištirti, ar parama nebuvo piktnaudžiaujama.
2021 metais R.Sunakas paskelbė apie daugiau nei 112 mln. eurų skyrimą mokesčių mokėtojų apsaugos darbo grupei, kuri kovos su sukčiavimu.
Nacionalinė audito tarnyba R.Sunakui nurodė, kad nusikaltimų mastas gali būti labai didelis ir rimtai kovai su sukčiavimu būtinas kur kas didesnis finansavimas – 5,5 mlrd. eurų. Po diskusijų ši suma ir buvo skirta. Darbo grupėn pasitelkta daugiau nei tūkstantis profesionalių specialistų.
Praėjus vos mėnesiui po to, kai darbo grupė pradėjo savo tyrimus, 2021 metų pabaigoje atsistatydino britų Iždo ministras Theodor'as Agnew. Jis išreiškė nusivylimą dėl to, kad nebuvo laiku imtasi veiksmų dėl sukčiavimo.
„Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojai buvo apvogti“, – tokios antraštės pasipylė Britanijos žiniasklaidoje.
„Britų žiniasklaida itin daug dėmesio skyrė aprašymui, kaip neįtikėtinai blogai veikė paskolų sistema. Spėjama, kad 17 milijardų iš įvairių valstybės remiamų paskolų niekada nebegrįš į valstybės biudžetą. Deivis ir Artiomas išnaudojo valstybę ir mokesčių mokėtojus. Šiuo metu Jungtinė Karalystė patiria ekonomikos nuosmukį, daugeliui žmonių dabar yra tikrai sunkus laikas, tokiu metu visuomenė pamatė, kad šis nusikaltėlių tinklas išgrobstė tiek milijonų ir mėgavosi prabangiu gyvenimo stiliumi. Žmonės buvo labai pikti“, – 15min teigė britų nacionalinio transliuotojo BBC ilgametis žurnalistas A.Crawfordas.
Ar klaidos gali tapti pamoka?
Po Jungtinę Karalystę sudrebinusių skandalų ir nusikaltėliams atsainiai „padovanotų“ Anglijos mokesčių mokėtojų milijonų, kontrolės institucijos ir atsakingieji valdžios atstovai susizgribo.
„Imsimės veiksmų įvairiais frontais, sieksime sutramdyti visus, kurie bandė pasinaudoti mūsų sistema“, – žadėjo tuometinis valstybės iždo kancleris R.Sunakas.
Tačiau teisėsaugininkai labiau skeptiški. Net nustačius sukčiavimo pandemijos parama mastus, nusikalstamų grupuočių pasisavintų milijonų greičiausiai nepavyks atgauti.
Didžioji dalis šių lėšų iškeliavę į sąskaitas užsienio šalyse. Dalis –tiesiog ištaškyta prabangai.
Šiuo metu dienas belangėje leidžiantys Deivis ir Artiomas bei laisvėje gyvenantys jų draugai taip pat ja spėjo pasimėgauti.
„100 tūkstančių svarų atostogoms, vakarienės prabangiuose restoranuose, prašmatniausi, greičiausi automobiliai, jachtos, viskas, ko dauguma žmonių norėtų savo gyvenime, jeigu laimėtų loterijoje. Šie žmonės laimėjo loteriją, tačiau visai kitu būdu nei įprasta. Tai buvo milžiniška pinigų suma, kuri atiteko labai blogiems žmonėms“, – pasakojo ilgametis Jungtinės Karalystės Nacionalinės nusikaltimų tyrimų agentūros specialiųjų užduočių padalinio vadovas Johnas Colesas.
Iš lietuvio ir ruso išgrobstytų ir pradangintų 11 milijonų eurų tyrėjams pavyko surasti vos 200 tūkstančių.
Ar britai gali išmokti pamokas po šių akis atvėrusių tyrimų ir klaidų?
BBC žurnalistas A.Crawfordas atkreipia dėmesį, jog atsakingieji valdžios žmonės vis dar vengia atsakyti į jiems keliamus klausimus.
O kai kurie politikai, priėmę sprendimus dėl valstybės remiamų paskolų, šiuo metu valstybėje yra dar įtakingesnėse pozicijose nei buvo pandemijos metu.
Šiuo metu ministro pirmininko pareigas einantis R.Sunakas vengia svarstyti apie klaidas ir kaskart kartoja būtinybę tirti nusikaltimus. Ar prisiima savo atsakomybę kaip tuometis iždo kancleris?
,,Dabartinis ministras pirmininkas yra žmogus, kuris yra atsakingas už valstybės remiamų paskolų programą pandemijos metu. Jis vis dar turi atsakyti visuomenei į svarbius klausimus. Tačiau jis nenori atsakyti į tokius klausimus. Tai kelia daug klausimų apie tai, kokią kompetenciją jis turėjo? Ar tikrai jis suprato rizikas priimdamas tokius sprendimus?“ – kalbėjo A.Crawfordas.
