„Yra susirūpinimas – kas bus, jei britai pareikš norą referendumo metu išstoti iš ES. Tada čia esančių statusas bus neaiškus“, – BNS sakė lietuvių bendruomenės Londono skyriaus pirmininkė Zita Čepaitė.
Jos teigimu, britų pasitraukimas iš ES lietuviams galėtų iškelti sudėtingą dilemą, kurios šalies pilietybę pasirinkti.
Anot Z.Čepaitės, Britanijos lietuviams rūpi svarstomi socialinių išmokų mažinimai, tačiau nuogąstavimus mažina pažadai, jog nauja tvarka galios tik naujai atvykstantiems imigrantams.
Ketvirtadienį prasidedančio viršūnių susitikimo išvakarėse diplomatai derino nuostatas, kurios leistų britams iki ketverių metų riboti priemokas mažai uždirbantiems (angl. „in work benefits“) lietuviams ir kitiems ES piliečiams.
Pagal projektą, Lietuvoje likusiems emigrantų vaikams taip pat būtų mokamos mažesnės vaikų išmokos nei britams ir turtingesnių kitų ES šalių piliečiams, nes būtų įvesta išmokų indeksacija pagal pragyvenimo lygį. Rytų Europa siekia įsipareigojimo, kad ir ši nuostata būtų taikoma tik naujiems atvykėliams.
2011 metų surašymo duomenimis, Anglijoje gyveno daugiau nei 95 tūkst. lietuvių. Z.Čepaitės teigimu, šiuo metu lietuvių visoje Jungtinėje Karalystėje yra bent „antra tiek“.
Reformų dėl imigrantų britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) pareikalavo prieš planuoją referendumą dėl tolesnės narystės ES.
Be mažesnių išmokų imigrantams, britai taip pat siekia svaresnio balso klausimais, kuriais dažnai tariasi vien euro zonos šalys, ir patikinimo, kad jie nėra įsipareigoti dalyvauti tolesnėje politinėje ES integracijoje. Jei susitarti pavyks, referendumas gali būti surengtas dar birželį.
Lietuvai Europos Vadovų Taryboje Briuselyje atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė, kad derantis su Britanija svarbu užtikrinti, jog būtų nediskriminuojami Europos Sąjungos piliečiai.
