Į EP LIBE komiteto posėdį iš Lietuvos atvyko teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir mūsų šaliai Europos tarybos teismų tinkle atstovaujantis Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar rugsėjo pradžioje su EP pirmininku Davidu-Maria Sassoli aptarė rezoliucijos, skirtos pasmerkti Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų persekiojimą.
Dabar taikinys – lietuviai, rytoj – britai, lenkai ar kiti
EP LIBE komiteto pirmininkas Juanas Fernandas Lopezo Aguilaras komiteto posėdyje priminė, kad 1991 metais per sovietų karių agresiją Vilniuje žuvo 14 žmonių.
Šiemet Lietuvos teismas įvertino veiksmus per Sausio 13-ąją ir nusprendė, kad per 60 asmenų yra kalti dėl kruvinų įvykių.
J.F.Lopezas Aguilaras kolegoms europarlamentarams priminė, kad Rusijoje dėl to Lietuvos teisėjams yra iškelta baudžiamoji byla.
E.Jankevičius EP LIBE komiteto posėdyje sakė, kad 1991 metais SSRS bandė sutrypti mūsų nepriklausomybę. Sovietų Sąjunga vykdė karinę operaciją prieš mūsų šalies žmones.
E.Jankevičiaus pasisakymo metu EP LIBE komiteto posėdyje demonstruoti kruvinų Sausio įvykių metu užfiksuoti sovietų karių agresijos kadrai.
Europarlamentarams jis aiškino, kad kovo mėnesį mūsų šalies teismas priėmė sprendimą, kuriuo buvo nuteisti karo nusikaltimais, nusikaltimais prieš žmogiškumą ir išpuoliu prieš Lietuvos valstybę kaltinti asmenys.
Rusijos sprendimą pradėti baudžiamąjį persekiojimą prieš mūsų teisėjus E.Jankevičius vadino beprecedenčiu ir absurdišku.
„Išpuolis prieš Lietuvos teisėją ar prokurorą yra išpuolis prieš Europos Sąjungą“, – nurodė teisingumo ministras.
Išpuolis prieš Lietuvos teisėją ar prokurorą yra išpuolis prieš Europos Sąjungą.
Pasak E.Jankevičiaus, šiandien taikiniu tapo Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Rytoj tokiu taikiniu gali tapti olandai, tiriantys Malaizijos lainerio numušimą, britai, besiaiškinantys Skripalių apnuodijimo aplinkybes, ar lenkai, tiriantys Katynės žudynes.
Jis sakė besitikintis, kad EP pasmerks Rusijos veiksmus.
Nesilaiko teisės viršenybės principo
Generalinis prokuroras E.Pašilis EP LIBE komiteto posėdyje aiškino, kad asmenys, nuteisti Sausio 13-osios byloje, buvo svarbūs žmonės, pavyzdžiui, Komunistų partijos, SSRS gynybos ministerijos, specialiųjų pajėgų vadovai.
Sausio 13-osios nusikaltimai buvo įvykdyti naudojant karinę techniką – tankus, šarvuočius, sprogstamuosius užtaisus.
Dėl jų veiksmų žuvo 14 žmonių, daugybė buvo sužalota.
Jis pabrėžė, kad byla – didelės apimties, atlikta labai daug tyrimo veiksmų. Vis dėlto Rusija atsisako bendradarbiauti tiriant šią bylą.
„Kaip matyti, Rusijos Federacijos valdžia ėmėsi konkrečių žingsnių įbauginti pareigūnus ir Lietuvos Respublikos teisingumo sistemą“, – nurodė jis.
Kaip matyti, Rusijos Federacijos valdžia ėmėsi konkrečių žingsnių įbauginti pareigūnus ir Lietuvos Respublikos teisingumo sistemą.
E.Pašilis pabrėžė, kad būtina imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų apsaugoti Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Taip būtų užtikrintas teisės viršenybės principo taikymas tiek ES, tiek už jos ribų.
N.Meilutis sakė neabejojantis, kad Rusija imsis ir kitokių priemonių, jog įbaugintų Lietuvos teisėjus. Anot jo, ši šalis siunčia labai aiškų signalą mūsų teisėjams: bijokite mūsų, nes mes jus persekiosime.
Tokie veiksmai gali kelti grėsmę bet kokiai teisinei sistemai. Rusija nusižengia teisės viršenybės principui.
Prašoma ne tik apginti Lietuvos teisėjus, bet ir pasmerkti bet kokius veiksmus kišantis į nepriklausomų teismų veiklą.
N.Meilutis minėjo, kad Rusija negirdi jokių argumentų: ar juos pateiktų nacionalinės, ar tarptautinės teisinės institucijos.
„Aš įsitikinęs, kad Rusijos pareiškimas apie pradėtą tyrimą prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus turi politinį, bet ne teisinį pagrindą. Tai būdas išgąsdinti teisėjus, kurie jau paskelbė nuosprendį, ir tuos, kurie nagrinės bylą apeliacijos ir kasacijos etapuose“, – europarlamentarams sakė N.Meilutis.
Tai būdas išgąsdinti teisėjus, kurie jau paskelbė nuosprendį, ir tuos, kurie nagrinės bylą apeliacijos ir kasacijos etapuose.
Reiškė solidarumą su Lietuva
EP Europos liaudies partijos frakcijos vardu kalbėjusi europarlamentarė iš Maltos Roberta Metsola akcentavo, kad frakcija palaiko Lietuvą.
Ji akcentavo, kad Lietuvos teisėjai yra ES teisėjai. Politikė reiškė solidarumą ginant mūsų šalies teisėjus ir prokurorus, kurie tyrė 1991 metų Sausio įvykių bylą. Šie pareigūnai, anot R.Metsolos, turi būti apsaugoti nuo netinkamos, neteisėtos išorės įtakos.
„Tai yra pagrindiniai ES principai. Aš tikiuosi, kad Lietuva EP ir mūsų frakcijoje atras tų, kurie palaiko jūsų siekį užtikrinti teisingumą“, – pabrėžė europarlamentarė.
Aš tikiuosi, kad Lietuva EP ir mūsų frakcijoje atras tų, kurie palaiko jūsų siekį užtikrinti teisingumą.
EP LIBE komiteto narė iš Vokietijos Birgita Sippel sakė, kad europarlamentarai turi žinoti apie tokią situaciją, nes tai kelia su teismais, jų nepriklausomumu susijusius klausimus. Be to, apie santykius su trečiosiomis šalimis.
„Turime būti labai atsargūs spręsdami šią situaciją, turime į ją įsigilinti, bet, be abejonės, reikia ginti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, kai jie atlieka savo darbą, kaip numatyta įstatymuose. Dėl to abejonių nekyla. Taip pat reikia nepamiršti, kad tai susiję su išorės, užsienio klausimais ir, manau, prireiks platesnių diskusijų, kaip dirbti šioje srityje“, – kalbėjo B.Sippel.
Reikia nepamiršti, kad tai susiję su išorės, užsienio klausimais ir, manau, prireiks platesnių diskusijų, kaip dirbti šioje srityje.
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė EP LIBE komiteto posėdyje aiškino, kad, nors Rusija yra SSRS teisių perėmėja, vienas pagrindinių Kremliaus tikslų – užtikrinti, kad nebūtų jokios moralinės ar teisinės atsakomybės už sovietų įvykdytus nusikaltimus.
Yra neigiama Lietuvos okupacija, vykdoma kampanija, šmeižiant kovojusius prieš ją, trukdoma tvarkyti tremtinių kapus.
R.Juknevičienė minėjo, kad Rusija pasitelkia pseudo teisingumo sistemą prieš savo šalies piliečius. Tačiau tai esą pirmas kartas, kai Rusija imamasi politiškai motyvuoto tikslingo teroro priemonių prieš ES teisėjus ir pareigūnus. Kerštaujama už priimtą sprendimą, siekiama gąsdinti ir paveikti kitus teisinius sprendimus ateityje.
„Jeigu Rusija dabar nesulauks aiškaus signalo iš ES, kad ES piliečių, pareigūnų politinis persekiojimas yra nepriimtinas, saugus nebesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kur Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, – akcentavo ji.
Jeigu Rusija dabar nesulauks aiškaus signalo iš ES, kad ES piliečių, pareigūnų politinis persekiojimas yra nepriimtinas, saugus nebesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kur Kremlius neigia savo piliečių kaltę.
Europarlamentaras Juozas Olekas EP LIBE komiteto posėdyje sakė buvęs 1991 metų įvykių liudininku. Tuo metu jis buvo sveikatos apsaugos ministras ir matė sužeistuosius bei žuvusiuosius.
Tačiau šiandien, anot J.Oleko, kalbame ne tik apie tuos tragiškus įvykius, o apie teisės viršenybę Europos teisėjų ir prokurorų atžvilgiu.
„Kai jie atliko savo darbą ir priėmė sprendimą, trečioji šalis, šiuo atveju – Rusija, nusprendė veikti prieš Europos teisėjus ir prokurorus. Kodėl keliame šį klausimą EP? Aš esu dėkingas ministrui ir generaliniam prokurorui, teisėjų tarybos pirmininkui už tai, kad jie šį atvejį pristato. Turime nutraukti tokį precendentą, kai trečiosios šalys gali įsikišti“, – akcentavo J.Olekas.
Turime nutraukti tokį precendentą, kai trečiosios šalys gali įsikišti.
J.Olekas sakė, kad EP turėtų priimti rezoliuciją, prieš kišimąsi į mūsų sistemą skirtingose ES bylose, susijusiose su Rusija ir kitomis trečiosiomis šalimis.
Teisėjams iškelta baudžiamoji byla
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį kaltais dėl kruvinų 1991 metų įvykių mūsų šalyje pripažino ir laisvės atėmimo bausmes nuo 4 iki 14 metų skyrė 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams. Beveik visi jie, išskyrus du asmenis, buvo nuteisti už akių.
Teisinis Sausio 13-osios įvykių įvertinimas iš karto sulaukė atsako iš Rusijos. Šios šalies Tyrimų komitetas pranešė apie pradėtą tyrimą dėl Lietuvos teisėjų, nuteisusių buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kitus.
Balandžio mėnesį paskelbta, kad pagal procesinio patikrinimo rezultatus Rusijos Tyrimų komitete Vilniaus apygardos teismo teisėjų Ainoros Macevičienės, Aivos Survilienės, Virginijos Tamošiūnaitės ir Artūro Šumsko atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla.
„Rusijos Tyrimų komiteto tyrėjai nustatė, kad išnagrinėję baudžiamąją bylą dėl 1991 metų sausio įvykių Vilniuje, šių metų kovą Vilniaus apygardos teismo teisėjai priėmė žinomai neteisėtą nuosprendį Dmitrijaus Jazovo, Michailo Golovatovo, Vladislavo Švedo, Jurijaus Melio, Genadijaus Ivanovo ir kitų Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu, pripažindami juos kaltais įvykdžius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus bei skirdami jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 4 iki 14 metų“, – skelbė Rusijos Tyrimų komitetas.
Šių metų kovo viduryje paskelbta, kad Rusijos Tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui, kuris 2015 metais teismui perdavė Sausio 13-osios bylą.
Jis kaltinamas „neteisėtu Rusijos piliečių baudžiamuoju persekiojimu“ tiriant 1991 metų įvykius Vilniuje.
Žurnalistė renginiuose Briuselyje dalyvavo europarlamentarų Andriaus Kubiliaus, Rasos Juknevičienės ir Liudo Mažylio biuro Lietuvoje kvietimu. Kelionę apmokėjo Europos Parlamentas. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.
