2018 04 09

Broniaus Markausko pasiteisinimas dėl šeimos naudotų žemių: kalba apie viską, tik ne apie esmę

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teisinasi dėl 15min paskelbtų faktų apie tai, kad jo šeima ne vienerius metus dirbo svetimą žemę. Ministras ir vėl aiškina, kad surasti tikruosius žemės savininkus – detektyvo darbas, ne savo sklypus jo šeima kaip tik sutvarkiusi, o savininkai galbūt išvengė baudų už žemės nepriežiūrą. Ministras aiškina, kad jei žemės savininkas pretenzijų neatsiims, jo mamai bus pritaikyta sankcija. Tačiau nutyli, kad sankcija gresia dėl to, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) S.Markauskienė nurodė, kad šią žemę nuomojasi, kai tuo tarpu savininkai nėra sudarę jokių sutarčių.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas / Andriaus Grygelaičio nuotr.

„Kai dirbi sostinėje, visada lauki grįžimo namo. Šį savaitgalį gimtuosiuose Trušeliuose nesijaučiau gerai, ypač prieš garbaus amžiaus sulaukusią mamą, kuriai praėjusi savaitė emociškai buvo itin sunki: teko ir į namo prieangį besiveržiančius nekviestus žurnalistus priimti, ir susitaikyti su virš sodybos skraidančiais filmuojančiais dronais, ir svarbiausia – būti prieš visą Lietuvą viešai pavadinta vagimi, žemgrobe“, – „Facebook“ paskelbtame įraše teigia ministras.

Taip jis sureagavo į 15min paskelbtą informaciją, kad ministro gimtajame Trušelių kaime B.Markausko šeima naudojasi sklypais be savininkų leidimo. Tai patvirtino du iš keturių sklypų savininkų. Vėliau 15min dar pranešė, kad veikla šiuose plotuose S.Markauskienės vardu deklaruojama NMA, nurodant, kad žemė nuomojama, 2017 metais deklaruota panauda. Už tai S.Markauskienei per ketverius metus buvo išmokėti 1424 eurai išmokų. Tačiau remiantis 15min pokalbiais su tikraisiais žemės savininkais, tampa aišku, kad S.Markauskienės pateikti duomenys NMA – melagingi.

B.Markauskas „Facebook“ teigė, kad jam akivaizdu, kad tikrasis taikinys – ne mama, o jis.

„Taip pat suprantu, kad bet koks mano viešas kalbėjimas greičiausiai bus priimtas kaip pasiteisinimas, tačiau, kaip žmogus, ne politikas, jaučiu moralinę pareigą paaiškinti dėl man ir mano šeimai metamų kaltinimų. Pirmiausia – niekada neužgrobėme jokios kitų savininkų žemės. Man ir mano šeimai nuosavybės teise nuo 1990-ųjų metų priklauso 23 ha žemės. Niekada daugiau jos nepirkome ir neužvaldėme. Mano mama Sofija Markauskienė Trušeliuose ūkininkauja nuo 1990-ųjų. Per 27 metus situacija čia labai pasikeitė – pieno ūkis atsidūrė Klaipėdos priemiesčio plėtros zonoje. Kaimynystėje intensyviai formuojami sklypai gyvenamųjų namų statyboms. Žemė perkama ir parduodama, keičiasi savininkai“, – rašė jis.

„Jokia valstybės institucija nesuteikia informacijos apie sklypo savininką“

Anot B.Markausko, šiuo metu jo mamos ūkyje yra 68 karvės ir apie 30 prieauglio. Pasak ministro, akivaizdu, kad nuosavos žemės net ir tokiam vidutiniam pieno ūkiui išlaikyti – nepakanka, todėl didžiąją dalį dirbamos žemės tenka nuomoti.

„Su žemės savininkais visada yra tariamasi arba dėl nuomos arba dėl panaudos. Abu šie būdai yra galimi. Tačiau dėl to, kad daugelis žemės savininkų planuoja parduoti žemę arba vykdyti statybas, jie tiesiog nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų, todėl mamai, dažniausiai žodiškai sutarus, leidžiama dirbti žemę tik iki žemės pardavimo arba statybos pradžios. Tiesa ir tai, jog pačiam žemės savininkui nerodant iniciatyvos, jį surasti yra kone detektyvo darbas, nes jokia valstybės institucija neteikia konkrečios informacijos apie sklypo savininką ar jo asmeninių duomenų“, – aiškino jis.

Anot B.Markausko, kalbant apie konkrečią 15min aprašytą istoriją su žemės savininku Ramučiu Lėliu, jis pamenantis kokius 2014 metus, kuomet nuolat dirbo mamos ūkyje: „Vieną dieną sužinojau, kad prie pat mūsų ūkio bus atliekami matavimai žemės nuosavybės grąžinimui. Matavimo metu savininkų pasiteiravau, ar galėčiau jų žemę dirbti. Jie sutiko, tačiau negaliu garantuoti, kad tarp jų buvo ir R.Lėlys ar kitas jo šeimos atstovas.“

Tačiau 15min turimais duomenimis, kuriuos portalas lengvai gavo iš „Registrų centro“, 2014 metais visų keturių sklypų savininkai jau buvo paveldėję arba atkūrę nuosavybę.

R.Lėlys žemės savininku iš visų 4 sklypų savininkų tapo vėliausiai – 2012 metais, tad 2014 metais minėtoje vietoje negalėjo būti jokių matavimų.

Apsaugojo savininką nuo piktžolių

„Bet kokiu atveju 1,0640 ha ir toliau priklauso R.Lėliui ir niekas jos nei paėmė, nei užvaldė. Šiandien ši žemė yra prižiūrėta ir sutvarkyta. Jos būklė yra geresnė nei buvo 2014 metais. R.Lėlys išvengė papildomų išlaidų už jos priežiūrą arba baudų už apleistą žemę. Taip, galbūt galėjome jos nedirbti, tačiau iš tiesų, būtų gana sudėtinga 5 ha lauke palikti 1 ha salą ir rizikuoti galimu piktžolių plitimu dėl apleisto ploto“, – rašė ministras.

Ministro mama NMA keturis sklypus NMA deklaravo kaip vieną lauką. Ne tik R.Lėlys, bet ir vieno savininko žmona 15min yra patvirtinusi, kad jokios sutarties dėl nuomos nėra. 15min turi šio pokalbio įrašą.

Be to, kaip matyti iš 15min turimos sklypų nuotraukos, akivaizdu, kad jie tvarkingai surikiuoti vienas šalia kito. R.Lėlio sklypas yra didžiausias iš keturių.

15min nuotr. /Keturi sklypai Trušelių kaime
15min nuotr. /Keturi sklypai Trušelių kaime

„Beje, R.Lėlio sklypas yra vos 50 metrų atstumu nuo mamos sodybos. Aplinkui daugiau ūkininkų nėra, todėl jis tikrai žinojo, kas tą žemę dirba, tačiau per 4 metus niekada nebuvo nei užėjęs, nei perspėjęs, kad nedirbtume jo žemės arba sudarytume rašytinę nuomos sutartį. Panašu, kad noras viešai, per žiniasklaidą, pranešti apie žemės užgrobimą atsirado tik tada, kai tapau žemės ūkio ministru ir mamos dirbama žemė įgijo kitokį – politinį statusą“, – teigė B.Markauskas.

15min nuotr. /S.Markauskienės sodyba ir sklypai
15min nuotr. /S.Markauskienės sodyba ir sklypai

Ministras paaiškino, kad svarbiausias dalykas, jog žemės savininkui už tai, kad jis turi žemę, bet ji yra nedirbama, išmokos nemokamos.

„Išmokos yra mokamos tik už tai, kad žemė yra dirbama, auginami pasėliai ir jie yra geros būklės. Deklaruojant pasėlius ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) atliekant deklaravimo patikrą yra žiūrima, ar teisingai deklaruotos auginamos kultūros ir atitinka deklaruoti plotai. Jeigu klaidų nėra, mokamos tiesioginės išmokos. Jeigu tą pačią žemę deklaruoja du ūkininkai, arba žemės savininkas pareiškia pretenzijas, kad nėra davęs sutikimo dirbti jo žemę ir deklaruoti, pareiškėjui taikoma sankcija (bauda). Šiuo atveju, jeigu R.Lėlys neatsiims savo pretenzijų, ūkininkei Sofijai Markauskienei bus pritaikyta sankciją, kurią ji privalės sumokėti“, – rašo ministras.

Tačiau jis neužsimena, kad problema – ne viešai R.Lėlio išsakyti priekaištai, o tai, kad B.Markausko mamos vardu NMA buvo deklaruota, jog trejus metus minėta žemė buvo nuomojama, o 2017 dirbta panaudos pagrindu.

NMA 15min yra nurodžiusi, kad S.Markauskienė per 20 dienų turės pateikti dokumentus, įrodančius, kad ji žemę nuomojosi. Jei nepateiks, tada grės sankcijos.

Baudžiamas už galbūt jo ar artimųjų padarytas klaidas

„Kasmet Lietuvoje pritaikoma šimtai sankcijų ūkininkams už įvairius pasėlių deklaravimo reikalavimų neatitikimus. Ši problema išlieka aktuali daugumai Lietuvos ūkininkų, nes Lietuvoje nuosavybės teisę ūkininkai turi tik apie 40% dirbamos žemės, likusi 60% – nuomojama. Todėl įvairių nesklandumų tikrai būna daug. Pavyzdžiui, nereti atvejai, kai žemės savininkas neva „leidžia“ ūkininkui dirbti žemę, tačiau NMA deklaruoja pats, nes taip jis gauna gerokai didesnes išmokas, nei gauna ūkininkas, mat už pirmuosius 30 ha mokamos didesnės išmokos“, – teigė ministras.

„Ir pabaigai. Suprantu, kad šiandien esu viešas asmuo, ministras, o ne ūkininkas, todėl man yra keliami aukštesni moraliniai reikalavimai ir atsakomybė. Taip pat suprantu, kad už anksčiau galbūt mano ar artimųjų padarytas klaidas esu ir būsiu baudžiamas griežčiau. Vis dėlto nesinorėtų, kad Lietuvoje šaudymas į žvirblius iš patrankos būtų laikoma moraliniu laimėjimu“, – savo įrašą baigia ministras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis