Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 02 21

Bronis Ropė apie prieštaringai įvertintas „valstiečių“ idėjas: „Siūliau neskubėti, apsižiūrėti…“

„Jei žiniasklaida domisi, reikia pasakyti, kas jiems įdomu. Matydami, kad kažką pasilieki rytdienai, jie ieško atsakymo“, – prisimindamas neseną triukšmą dėl automobilio, studijų ir ankstesnio darbo, kuris jo partijos kolegei Gretai Kildišienei kainavo Seimo nario mandatą, sava patirtimi dalijasi europarlamentaras Bronis Ropė.
Bronis Ropė ir Ramūnas Karbauskis
Bronis Ropė ir Ramūnas Karbauskis / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Moteris kurį laiką ėjo atsakingas pareigas politiko biure Lietuvoje, bet šis tvirtina jos dorai net nepažinojęs ir nežinojęs nei apie jos skandalingą praeitį, nei vairuojamą brangų automobilį, kurį jos motina nuomojosi iš partijos lyderio Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“.

Nepaisant šios istorijos bei įvairių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) idėjų, kurios viešumoje netruko sulaukti kritikos ar net pajuokos, B.Ropė neabejoja, kad partija rinkimuose dabar pasirodytų ne mažiau sėkmingai. Jis pripažįsta, kad profesionalų Vyriausybės modelį, kuris tikriausiai svariai prisidėjo prie pernykštės LVŽS pergalės, įkvėpė ne vien noras pasirodyti geresniems už ankstesnes valdžias – dažniausiai esą buvusias saviškių įdarbinimo agentūromis, bet ir baimė, kad savų partijos narių neužteks deleguoti į visus gautus postus.

B.Ropė nepritaria LVŽS atstovų norui iškart imtis kai kurių prieštaringai įvertintų sumanymų. Bet kartu teisina, mat kai kurie jų gimė norint pataisyti buvusios valdžios priimtus ir greitai turėjusius įsigalioti įstatymus.

Mintimis apie visa tai LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas, Europos Parlamento narys B.Ropė pasidalijo interviu portalui 15min.

„Be nuodėmės turbūt nesame nė vienas“

– Kurį laiką prieš rinkimus G.Kildišienė buvo jūsų biuro Panevėžio regiono vadovė. Kodėl ją pasirinkote ar tenkino partijos kolegės darbas?

– Buvau nusprendęs visuose Lietuvos regionuose turėti po biurą. Tokių žmonių Lietuvoje dabar dirba trylika. Vienas iš biurų buvo Panevėžyje. Kiekvieno regiono biure – po vieną darbuotoją. Partijoje kartu ieškome kandidatų (į šias vietas – red. past.). Panevėžio kolegos ir pasiūlė variantą.

Aš asmeniškai jos nepažinojau. Ji buvo antra darbuotoja, dabar Panevėžio biure yra jau trečia. Biurų veiklai vadovauja centrinis – Vilniaus biuras. Jis aptartas užduotis, kurias reikia atlikti, perduoda regioniniams biurams, kontroliuoja jų veiklą, prižiūri, kaip su gyventojais bendrauja, kaip į klausimus atsakinėja, kaip susitikimus organizuoja.

Panevėžyje buvo keletas susitikimų. Vilniaus biuras pretenzijų dėl jos veiklos man nereiškė. Kaip ir Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje – aš tuos žmones iš matymo žinau, pasitikėjimas daugiau eina per partijos regioninius skyrius, kurie siūlymus teikia. Tik tokį kontaktą su ja ir turėjau.

– Nebuvo kilę abejonių dėl G.Kildišienės ankstesnės veiklos (skelbta, kad jaunystėje ji pasisavino nemažą pinigų sumą iš darbovietės, buvo atleista už įvairius nusižengimus, neaiškumai dėl studijų)? Ar žinojote, kad ji važinėja prabangiu „Agrokoncernui“ priklausančiu automobiliu, kuriam įsigyti jos oficialių pajamų nebūtų pakakę?

– Nieko nežinojau, man tų dalykų niekas… Turbūt nėra būdų sužinoti. Ji ėjo į rinkimus, tad teikė duomenis apie save – biografiją ir taip toliau. Kiek oficialios informacijos buvo, tiek ir žinojau. Man kita buvo įdomiau – buvau atsakingas už partijos programą. Su sąrašu, kandidatūromis daugiau dirbo pirmininkas.

Žinoma, retkarčiais aptarinėdavome – tai valdyboje, tai dar kur. Dėl jos asmeniškai nebuvo jokios kalbos, kokioje vietoje turi būti sąraše, nes kandidatavusieji vienmandatėse apygardose buvo įrašyti pirmoje sąrašo pusėje, o daugiamandatininkai – daugiausia po 71-os vietos.

– Kokių minčių jums sukėlė kilęs triukšmas dėl dabar jau buvusios Seimo narės? Kaip būtumėte elgęsis jos ir partijos pirmininko R.Karbauskio, kuris uoliai ją gynė, vietoje?

– Laikas šitoje srityje yra labai geras gydytojas – turėti kantrybės iškentėti ir ryžto pasakyti, ką reikia pasakyti. Norėtųsi kai ką iš svetimų klaidų mokytis, bet tenka mokytis iš savų. Aš buvau ir esu įpratęs – jei žiniasklaida domisi, reikia stengtis pasakyti, kas jiems įdomu, ir daugiau nebesidomi. Bet jei mato, kad kažko nepasakei, kad kažką pasilieki rytdienai, jie natūraliai ieško atsakymo. Jei neranda tiesiai, eina aplinkui.

Aš buvau ir esu įpratęs – jei žiniasklaida domisi, reikia stengtis pasakyti, kas jiems įdomu, ir daugiau nebesidomi. Bet jei mato, kad kažko nepasakei, kad kažką pasilieki rytdienai, jie natūraliai ieško atsakymo.

Gal čia nepatirtis, pirmas toks atvejis ir išmušė šiek tiek ją iš vėžių. Paprastai žmogus galvoja: pasakysiu tiek, gal daugiau niekas nieko nesužinos ir tuo situacija pasibaigs. Bet, pasirodo, visada geriau iki galo atsakyti į aiškiai užduotus klausimus ir daugiau jų nebekils.

Žiūrint iš šios dienos – tokių įvykių Lietuvoje ir tame pačiame Seime labai daug. Be nuodėmės turbūt nesame nė vienas, tik neaišku, kiek piktybiškai ar atsitiktinai ją padarėme. Ne veltui Kristus sakė: imkite akmenį ir meskite, kas be nuodėmės. Jaunystės dalykai – aišku, kilo didelis ažiotažas, kad buvo bylos ir taip toliau. Biografijoje rašome, ką mums norisi parašyti. Nėra taisyklių, kas joje turi būti. Mano manymu, viso šio įvykio ir išėjimo iš Seimo pamoka jai – tikrai didžiulė. Tai didelę įtaką gyvenimui padaro, ypač jauno žmogaus.

15min.lt nuotr./Greta Kildišienė atsisakė Seimo nario mandato
15min.lt nuotr./Greta Kildišienė atsisakė Seimo nario mandato

– Ar pasitikite tokiu partijos lyderiu, kuris dangstė kolegę ir galbūt sąmoningai kalbėjo netiesą?

– Aš su juo seniai pažįstamas, jokios nuojautos apie nepasitikėjimą tikrai neturiu, visiškai juo pasitikiu visose veiklose, visuose darbuose.

Gaudami šiek tiek atsakymų iš jos, šiek tiek – iš jo, žurnalistai paprasčiausiai nesuvedinėjo, o atskirai teikė. Ir atrodė, kažkas nesueina. Melavimo ar slėpimo iš jo pusės nejaučiu. Galbūt aštriausias pasakymas, kad „daug tokių įvykių“… Kiek žinau, buvo daug tokių įvykių – paskolų teikimo. O žurnalistai pasiėmė – daug tokių įvykių – esą mašinų forminimo. Tos paskolos juk nuolat – ir ūkininkai ima paskolas, forminasi trąšas, techniką, paskui grąžina. Taip daro ne dėl to, kad jis ar įmonė (R.Karbauskis ar „Agrokoncernas“ – red. past.) norėtų, bet kad ūkininkai prašo, nes tuo metu neturi pinigų.

– Kiek „Agrokoncernas“ reikšmingas partijoje ir R.Karbauskio politikoje?

– Labai nesijaučia mūsų gyvenime „Agrokoncernas“. Nebent gal kartais transportą išnuomoja. Jo (R.Karbauskio – red. past.) biurai ir įmonių biurai yra šalia. Kartais gal susidaro įspūdis, kad vyksta posėdis jo kabinete, o šalia – įmonė…. Bet tai nieko bendro neturi.

Sakyčiau, „Agrokoncernas“ jam kiek daugiau padėjo Naisių projektuose, fonde „Švieskime vaikus“, nes kartais reikia daugiau žmonių, bet dirba ir daug partijos savanorių. Beveik kiekviename rajone, atvežant knygas vaikams, lankstinukus, šaškių komplektus, sueina partijos savanoriai ir visą organizacinį darbą padaro.

Labai nesijaučia mūsų gyvenime „Agrokoncernas“. Nebent gal kartais transportą išnuomoja.

Norėtų dar daugiau darbo ministrams

– Rinkėjai aiškiai parodė valdžioje norintys naujų žmonių ir švaresnės politikos. Bet ši istorija akimirksniu sugriovė skaidrumo ir atvirumo mitą, taip pat – mitą, kad į valdžią atėjo profesionalai ir specialistai.

– Nesame nauja partija, jau daug metų dalyvaujame rinkimuose, gauname ir daugiau, ir mažiau vietų, savivaldybių tarybose turime žmonių. Daug dirbome apklausdami žmones, kokie jų lūkesčiai ir ką partijos turi daryti, atėjusios į valdžią. Pagal žmonių lūkesčius bandėme sukurti rinkimų programą.

Antras dalykas – kas ją įgyvendins? Matėme, kad mūsų partijos žmonių, valstiečių žaliųjų senbuvių, nėra tiek daug, kad galėtume apimti visas sritis. Ką darysime, jei laimėsime rinkimus ir gal net 71 vietą, kai atsakomybė bus šimtaprocentinė? Kai kas sakė, kad gausime tik 20-30 vietų, maždaug tai rodė ir pirmas turas, bet rezultatas buvo kitoks. Numatėme, kad reikia pritraukti žmonių iš šalies, specialistų, kurie išmanytų įvairias sritis. Vyriausybėje – laisvos rankos, gali bet kada pasirinkti. O į Seimą žmonės jau išrinkti.

Nepritariu kalboms, kad kažkas kažko nesupranta, kažkas silpnas, kažkas nežinojo. Konkurencija yra begalinė – 10 į vietą. Aš pats esu dalyvavęs gal 15-oje rinkimų. Konkurentai kandidatą išnarplioja po kaulelį, ištraukia visas tavo bėdas ir džiaugsmus. Štai ir Anykščiuose – galbūt konkurentams buvo neįdomu ir jie negalvojo, kad ją (G.Kildišienę – red. past.) išrinks, tai ji net nebuvo taikinys. Vieni žmonės demonstruoja savo gebėjimus, kiti atvirkščiai – įrodinėja kito negebėjimus.

Viskas čia tvarkoje – ką išrinko, tą ir turi. Žmonės balsavo ir žinojo, už ką balsavo. O tas, kad nujausdami nemažai žmonių pakvietėme nepartinių, bet iš atskirų sričių… Ne tik Vyriausybėje, bet ir parlamente buvo komplektuojama pagal žinias ir gebėjimus. Iš 15 komitetų dešimčiai vadovauja LVŽS žmonės ir vos keli iš jų yra partijos nariai, bet visi – savo sričių specialistai. Į Seimo vadovybę irgi buvo ieškoma žmonių, kurie sugebėtų darbą dirbti ir kažką gyvenime būtų padarę. Manau, šiame lygyje normaliai sudėliota. Štai jau keli mėnesiai praėjo, o Seimo komitetuose peštynių nėra, vyksta diskusijos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimas

Eidami į rinkimus, kalbėjome apie profesionalumą, kad žinantys žmonės turi ateiti į sritis, o partija nebus lyg įdarbinimo agentūra, kaip iki šiol. Galima sakyti, beveik visos partijos tuo stipriai užsiiminėjo. Buvo susitarimas, kad premjeras pats rinksis ministrus, ministrai – viceministrus. Mes, kaip partija, tą procesą stebėsime, bet dirigavimų nebus. Priešingu atveju, jei partija būtų nusiuntusi viceministrus ar patarėjus, jiems būtų už ko pasislėpti. Va, yra partinis politrukas, ką jis liepia, tą darom ir partijai gerai.

Nematau, kad kažkas iš LVŽS buvo labai proteguotas kažkurį postą užimti ir šis jam visai netinkamas. Tiek Seime, tiek Vyriausybėje parlamento galia savo įtaką daro.

Štai pašto atvejis – kai didžioji Seimo frakcija pasakė, kad ne laikas paštus draskyti, jis atsitraukė, nors kitos frakcijos – apie 90 balsų – gali priimti visai kitokį sprendimą. Tas galios persikėlimas demokratiniu požiūriu, manau, teisingas, nes kai Vyriausybė galvoja, kad jos sprendimas – galutinis, o Seimas lyg įkaitas turi patvirtinti, nėra gerai, tada atsiranda priešprieša.

Svarbu, kad didesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyktų tarp Seimo komitetų bei Vyriausybės. Vienas iš mano norų – kad ministrai dalyvautų komitetų posėdžiuose, tada ministras gilintųsi į klausimą ir jam atstovautų.

Pernykštės sėkmės rinkimuose tikėtųsi ir dabar

– LVŽS į rinkimus ėjo su dideliais užmojais, bet, patekusi į valdžią, griebėsi keistų ir net pavojingų idėjų. Daugelis jų viešumoje virto parodija: tautiniai drabužiai vaikams, fortepijonas Seimo rūmams. Kaip iš šalies atrodo pirmieji parlamento mėnesiai?

– Aš ir pats sakiau: neskubėkite, palaukite, apsižiūrėkite… Problema, kad buvo priimta prastų įstatymų, kurie turėjo įsigalioti nuo sausio 1 dienos, ir parengta įstatymų, kuriuos reikėjo pabaigti.

Vyriausybės nėra, o Seime reikia priimti. Nėra kam peržiūrėti tų klausimų, o reikia balsuoti. Štai dėl dirbtinio apvaisinimo – įstatymas turi įsigalioti, o partijos nuomonė kitokia, reikėjo viską Seime nuo A iki Z peržiūrėti. Atrodė, lyg Seimas užsiima ne savo darbais. Jei būtų buvusi suformuota Vyriausybė, ji būtų peržiūrėjusi, pateikusi savo matymą, skaičiavimus ir taip toliau, tada per Seimą eitų paprasčiau.

Nuo sausio 1 dienos turėjo įsigalioti draudimas biudžetinėms įstaigoms teikti ūkines paslaugas. Tai – ypatingai rajonuose – savivaldos žlugdymo įstatymas, Seimo, kuris beveik negalvodamas balsuodavo prieš rinkimus, palikimas. Jis gal mažiau tiesiogiai žmones lietė. Bet jei žmogui pasakytum, kad tavo vaiko mokykla negalės maitinti, o turės būtinai samdyti privatininką ir neaišku, ką jis duos, kaip jį sukontroliuoti. Žmogus sakytų: pala, ko jūs ten Seime sėdite ir nieko nedarote?

Tokių „degančių“ dalykų buvo. Nauja valdžia, galima sakyti, dar net nepradėjo dirbti. Ji suformavo Vyriausybę, patvirtino šios programą, dabar Vyriausybė rengia programos įgyvendinimo priemonių planą, kuris kovą Seime bus patvirtintas, ir prasidės jo įgyvendinimas.

Kol kas vyksta ankstesnės Vyriausybės darbų užbaigimas. Svarbu, kad Lietuvos žmonių viltis išliktų, kad LVŽS nevirstų tradicine partija – tik savo partiniams klausimams spręsti, o būtų jautri žmonėms, girdėtų, klaustų, klausytų, šnekėtųsi. Tikiu, kad atėjus pavasariui prasidės aktyvesnės diskusijos, Reikia važiuoti pas žmones, kalbėtis. Štai vaikų reikalai, prašiau: grįšite kelioms dienoms į savo apygardas, nueikite į globos namus, pas vaikų teisių apsaugos specialistus ar socialinius darbuotojus, pasišnekėkite, kaip jie gyvena, ko reikia – juk jie žino ir gali patarti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Susitikimo akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Susitikimo akimirka

– Tikite, kad jūsų partijai rinkimuose dabar sektųsi taip pat gerai, kaip rudenį?

– Manau, kad didelių pasikeitimų nebūtų. Žinoma, konkurentai imtų tas temas ir su plakatais eskaluotų, gvildentų. Deja – o gal garbė mums, – kad niekada per rinkimus neįrodinėdavome, kas ką blogai daro. Aiškindavome – ir savivaldos lygiu, – ką ir kaip norime padaryti. Bet kai mus užpuldavo, tada irgi ištraukdavome… Tie patys konservatoriai, jei dabar pultų dėl automobilio reikalų, – taigi Andriaus Kubiliaus automobilis baisesnis! Tik kažkodėl jis Lietuvoje šiandien nėra tiek įdomus. Jei būtų Vytauto Landsbergio automobilis, manau, būtų įdomiau.

Pats dažnai važinėju ir susitikinėju su žmonėmis. Tikėjimas ir viltis tikrai niekur nedingę, viskas priklausys nuo to, kaip konkrečiai darysime, kaip sugebėsime aptvarkyti vaistų kainas ir prieinamumą, eilių, požiūrio į žmogų ir atlyginimų klausimus, pokyčius biurokratinėje sistemoje. Alkoholio prieinamumo priemonės – nebūtinai nuo rytojaus valstybinė krautuvė, atskirai, kažkur vidury laukuose, bet sistemiškai – keičiant pardavimo laiką, prieinamumą, akcizai, kurie jau priimti.

Turime šansų gyventi geriau, tikrą regioninę politiką suorganizuoti, kad atsirastų tikri konkurencingi regionai, kad nebūtų taip, jog Vilnius yra svarbiausia Lietuvos vietovė. Gal Šiauliai – dar įdomesnė vieta ir ten visiems gyventi gerai?

O dėl įvairių skandalų… Gyvi žmonės klaidas daro, ne tik iš jų mokosi. Auklėjimas ir mokymas – svarbu, reikia daryti išvadas, bet mūsų reikalas – maksimaliai įgyvendinti partijos programą. To linkėjau ir po pažymėjimų įteikimo Seimo nariams, ir per suvažiavimus, kitus mūsų posėdžius. Nuo to, kaip dirbsime, priklausys kiti rinkimai. Jei per kitus rinkimus žmonės pasitikės, reiškia, ne veltui ėjome į valdžią ir dirbome. Jei išmes už borto, pripažinkime, kad dirbome blogai, ėjome su geromis šnekomis, bet darbų nepadarėme.

Žmonės pakankamai protingi, supranta, kad niekas negali du-tris kartus algų pakelti, negali idealios tvarkos įvesti. Bet žmogui reikia paprasčiausio žmogiškumo ir požiūrio. Jei jis kreipiasi ir mato, kad normaliai su juo bendrauja, bando rasti pagalbą, jam to gana. Supranta, kad ant galvos neatsistosi. Bet jei mato, kad išsisukinėja, stumia jį į neviltį, žinoma, jis būna nepatenkintas ir atitinkamus sprendimus daro.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?