Istorija prasidėjo dar sausio 24 d., sekmadienį, kai pakelėje netoli Pabradės K.Urbonaitė rado šalia kelio sėdinčią ir judėti negalinčią lapę. Ji gyvūną paėmė į automobilį ir telefonu ieškodama pagalbos buvo nukreipta į „Buivydiškių veterinarijos klininką“, kuri specializuojasi laukinių gyvūnų gydyme.
„Pirminės apžiūros metu buvo įtartas lūžis bei paskirtas rentgenas, po kurio mums buvo išsakytas verdiktas – lūžęs stuburas, reikia migdyti. Tam pritarė ir „Tautmilės prieglauda“, kuri iš pradžių turėjo rūpintis gyvūno perėmimu“, – socialiniame tinkle rašė mergina.
K.Urbonaitė patikslino, kad jei lapę būtų pavykę išgydyti, jos priežiūra būtų rūpinusis būtent VšĮ „Tautmilės prieglaudėlė“. Į redakcijos užklausą dėl komentaro ši įstaiga neatsakė. „Man jie sakė, kad aš elgiuosi nehumaniškai, net nebuvo siūloma kreiptis į kitus gydytojus", – 15min teigė pašnekovė.
Su pirmine išvada dėl lapės likimo nesutikusi K.Urbonaitė nutarė pasikonsultuoti su kitais veterinarais. Pasak merginos, jų nuomonė buvo vieninga – lūžęs 7 juosmens slankstelis, ir jeigu nervai sveiki, lapę reikia operuoti, ji turėtų vaikščioti.
K.Urbonaitė teigia paprašiusi „Buivydiškių veterinarijos klinikos“, kad kelias dienas palaikytų lapę , kol ji ras įstaigą, galinčią ją operuoti. Tokią operaciją, sausio 27 d. sutiko atlikti kitos Vilniuje įsikūrusios įstaigos, „Jakovo veterinarijos centro“ darbuotoja.
Pašnekovė skundėsi, kad per tą laiką prie gyvūno jos neprileido, o personalas kaltino ją „nehumaniškumu ir gyvūno kankinimu“.
Ji teigė prašiusi atsiųsti gyvūno nuotraukų ir vaizdo medžiagos, tačiau tegavo vieną lapės nuotrauką. Mergina taip pat sako reguliariai skambindavusi į kliniką pasiteirauti apie gyvūno būklę. Kai kurių skambučių metu jai buvo atskleista, kad gyvūnas negeria ir nevalgo, todėl K.Urbonaitė pasiūlė statyti lašelinę. Centro gydytojai jai atsakė, kad to daryti nebūtina.
Dėl prastos gyvūno būklės operacijos nebeprireikė
Sausio 27 d. pašnekovė ir „VŠĮ Liūtaširdžiai“ darbuotoja Indrė atvyko į centrą pasiimti lapės ir vežti operacijai. Ši įstaiga K.Urbonaitei į pagalbą atėjo dėl to, kad būtų užtikrintas taisyklių dėl laukinių gyvūnų vežiojimo laikymasis.
„Laputė buvo leisgyvė, dehidratuota, visą kelią pas Indrę mašinoje jai bėgo juodas šlapimas, išmatos, ji vis springo bandydama kažką nuryti“, – rašė mergina.
Merginos įspūdžius patvirtina ir „Jakovo veterinarijos centre" atliktas ligos istorijos išrašas, kuriame teigiama, kad atvežtas gyvūnas yra dehidratavęs, silpnas, patvirtinta pirminė lūžio diagnozė. Po apžiūros lapės burnoje rastas ir pašalintas sausgysle užsikabinęs vištienos gabalas, kuris trukdė lapei nuryti maistą.
Galiausiai, įvertinus gyvūno būklę, operuoti buvo atsisakyta – baimintasi, kad ji neatlaikys narkozės. Lapė nugaišo po penkių valandų.
„Manau, kad tai buvo aplaidumas ir nesugebėjimas atlikti pareigos. Vadovas turėjo prižiūrėti nepatyrusias asistentes. Lapė po operacijos būtų galėjusi išgyventi, nes refleksai galinėse kojose buvo išlikę. Taip, ji nebūtų galėjusi išgyventi laukinėje gamtoje, bet yra situacijų, kai žmonės globoja lapes. Tai buvo jaunas gyvūnas", – apgailestavo K.Urbonaitė.
Mirties priežastys: išsekimas, vidaus ligos ir parazitai
Lapės gydymas K.Urbonaitei kainavo beveik 200 eurų – „Buivydiškių veterinarijos klinikoje“ sumokėti 133 eurai, „Jakovo veterinarijos centre“ – 58 eurai.
Būtent „Buivydiškių klinikos sąskaita“ dar pakurstė K.Urbonaitės įtarimus – ji teigė, kad tarp išvardintų sąskaitos dėmenų nebuvo visų gyvūno priežiūrai ir maitinimui skirtų išlaidų. Pašnekovė daro išvadą, kad tai – ženklas, kad lapė nebuvo tinkamai maitinta.
Lapės kūnas vėliau atiduotas ekspertizei. Lapės skrodimą atlikusio Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto akte nurodoma, kad lapės kūne rasta daugybė hematomų, tarp jų, ir kairiojo inksto kapsulėje, kraujo krešuliai abiejose širdies kamerose, intensyvi parazitų invazija skrandyje ir žarnyne, taip pat išliesėjimas. Pastarosios dvi priežastys, taip pat ir gretutinės vidaus organų ligos nurodomos kaip mirtį sukėlę veiksniai.
K.Urbonaitė taip pat teigė surinkusi įvairių neįvardintų ekspertų nuomones dėl lapės atvejo, kuriomis pasidalijo socialiniame tinkle ir nurodė galimas lapę prižiūrėjusios klinikos klaidas.
15min redakcijai susisiekus su „Jakovo veterinarijos centru“, jo atstovas teigė, kad oficialūs įstaigos pastebėjimai dėl lapės būklės surašyti ligos išraše, gyvūną gydant. Kitų išvadų dėl gyvūno būklės ir mirties priežasties centras klientėms neteikė.
Klinikos vadovas: patologinis skrodimas parodė, jog išsekimas kilo dėl traumų
Kalbintas „Buivydiškių veterinarijos klinikos“ vadovas Pavelas Trusevičius teigė, kad visa istorija yra šmeižtas. Tiek jis, tiek K.Urbonaitė socialiniame tinkle įsivėlė į žodžių karą – jis kaltino merginą rodant emocijas, o ne racionaliai reaguojant į situaciją.
Sekmdienį susisiekus su klinikos vadovu, jis sutiko išdėstyti savo poziciją dėl šio atvejo. „Skrodimo išvada parodė, kad lapė turėjo pernelyg didelius sužeidimus, todėl, kaip ir buvo spėta, nugaišo. Minėjome, kad sužeidimai yra pernelyg rimti, kad tikėtis kažko gero", – sakė P.Trusevičius.
Jis teigė, kad su „Jakovo veterinarijos centru“ bendravo dėl šio atvejo. Priešingai nei minėta klinika, „Buivydiškių veterinarijos klinikos“ specialistai migdyti gyvūną pasiūlė, nes nematė jam galimybės išgyventi laisvėje net ir tuo atveju, jeigu lapę būtų pavykę operuoti sėkmingai.
„Esame operavę gyvūnus po tokių pačių traumų. Visuomet svarstome galimus variantus dėl tolimesnio kokybiško lapės gyvenimo – gyvūnas turi grįžti į laukinę gamtą, o ne gyventi namuose, kaip šuniukas ar kačiukas. Žmonės pasisako prieš cirkus ar zoologijos sodus, bet namuose auginti jų neatsisako. Namų sąlygomis auginamas gyvūnas patiria didžiulį stresą“, – teigė gydytojas.
Jo teigimu, stresas gali pridaryti tiek daug žalos laukiniams gyvūnams, kad jie gali ir nugaišti. P.Trusevičius neatmeta galimybės, kad ir prie šios lapės mirties prisidėjo nuo sužalojimų ir gydymo patirtas stresas.
Atsakydamas į K.Urbonaitės kaltinimus, klinikų vadovas teigė, kad lapei buvo suteikta pagalba – ji buvo maitinama, girdoma, jai buvo išspaudžiama šlapimo pūslė, nors lapė ir toliau nevalingai tuštinosi. „Lapė dėl sumušimų ir dėl to besivystančio inkstų nepakankamumo būtų palaipsniui dehidratavusi. Ji gavo skystą pašarą, lakė vandenį, taip pasisavindama maistines medžiagas", – sakė P.Trusevičius.
„Buivydiškių klinikos vadovas“ gynė ir savo darbuotojus – teigė, kad asistentėms kvalifikacijos pakanka, o prie laukinių gyvūnų prileidžia „ne bet ką“.
