Seimo „valstiečio“ V.Simuliko įsitikinimu, dabar galiojančios normos, kai į parlamentą išrinkti europarlamentarai, savivaldybių tarybų nariai ir merai privalo savo turimus mandatus iškeisti į Seimo nario, prieštarauja Konstitucijai.
„Panaikinus, mūsų nuomone, Konstitucijai prieštaraujančias nuostatas, bus atstatytas iki įstatymų priėmimo galiojęs teisinis reglamentavimas, t.y. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti Europos Parlamento, savivaldybių tarybų nariai ar merai galės apsispręsti, kokio mandato atsisakyti“, – rašoma aiškinamajame rašte, kurį, sprendžiant iš metaduomenų, parengė ne V.Simulikas ar jo komanda, o konservatoriaus Andriaus Kupčinsko padėjėja Vilmantė Vyšniauskienė.
R.Baškienė: tai – rinkėjų apgaudinėjimas
R.Baškienė tikino, kad tvarka, prie kurios siūlo grįžti V.Simulikas, leidžia apgaudinėti rinkėjus.
„Daugiamandatėje rinkimų apygardoje, partijų sąrašuose neretai rašomi asmenys, kurių pareigos yra nesuderinamos su Seimo nario pareigomis (Europos Parlamento nariai, savivaldybių tarybų nariai, merai), ir kurių buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai dėl konkrečių asmenų populiarumo.
Tokių asmenų buvimas sąraše paskatina rinkėjus balsuoti už sąrašą, nors jame įrašyti kandidatai net nesiruošia tapti Seimo nariais, ir, išrinkimo atveju, atsisako Seimo nario mandato. Tai yra ne kas kita, kaip rinkėjų apgaudinėjimas“, – nurodė ji.
Prieš kelerius metus R.Baškienės registruotas rinkimų įstatymų pataisas koregavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jos, pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei, įsigaliojo 2016-ųjų liepą.
Naują tvarką tuomet palaikė svari dauguma parlamentarų, tarp kurių – ir pats V.Simulikas.
Panašu, parlamentaras, artėjant dar vieniems Seimo rinkimams, pakeitė savo nuomonę, o R.Baškienė?
Pataisos į Seimą – be eilės
„Valstietė“ patikino, kad ne – europarlamentarai, merai, savivaldybių tarybų nariai, jos manymu, turėtų ir toliau eiti savo pareigas ir neapgaudinėti rinkėjų pretenduodami į Seimą.
„Būtų keista tikėtis, ir aš manau, niekas tuo netiki, kad sąraše būdamas Europos Parlamento narys tikrai atsisakys Europos Parlamento nario mandato ir taps Seimo nariu. Būtų neįtikėtina. Būkime sąžiningi ir nemeluokime rinkėjams“, – paragino ji.
R.Baškienė pažymėjo, kad V.Simuliko registruotos pataisos į Seimą keliauja be eilės – už tai, kad jos būtų pateiktos dar ketvirtadienį, pasisakė 48 parlamentarai iš įvairių – ir opozicinių – Seimo frakcijų.
Pirmasis tarp pasirašiusių – ne taip seniai į neparlamentinę Darbo partiją įstojęs Seimo narys Andrius Mazuronis.
„Įstatymų projektai paprastai įrašomi eilės tvarka pagal registracijos numerį. O štai čia, kai surenkami [bent] 47 parašai, Seimo sekretoriatas privalo įtraukti į artimiausią darbotvarkę. Tai reiškia, šitas įstatymo projektas eina ne eilės tvarka, su tokiu didžiuliu palaikymu, kad jį reikia svarstyti, nes jis ypač svarbus“, – ironizavo politikė.
Ji neslėpė pasipiktinimo parlamentarų elgesiu, kai šie, Seimui sprendžiant dėl kitų metų biudžeto, dėmesį sutelkia kitur – rinkimų įstatymų pataisoms ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektui.
Pasipiktino prioritetais
„Atrodo, kad tai svarbiau už valstybės biudžetą. Ginklų ir šaudmenų įstatymas, ir optiniai taikikliai, duslintuvai tampa svarbiau šitam Seimui.
Tai yra ne kas kita, kaip rinkėjų apgaudinėjimas.
Mane tai stebina ir liūdina, bet ką darysi, mes turim daug medžiotojų. Ir šitas įstatymo projektas taip pat bus ne eilės tvarka svarstomas. Reiškia, du tokie ypatingi įstatymo projektai“, – komentavo R.Baškienė.
Ketvirtadienį „valstiečių“ frakcija, anot jos, aptars V.Simuliko registruotas pataisas, tačiau parlamentarė jau dabar teigė raginusi bendražygius pasvarstyti, už ką pasirašo.
To, kad „valstiečių“ frakcijos narių nuomonės dėl jo pateiktų pataisų išsiskirs, V.Simulikas nesureikšmino.
„Išsiskirs, tai išsiskirs“, – sakė jis ir pridūrė, kad „valstiečių“ pozicijos nesutampa ir dėl kitąmet planuojamų mokestinių pakeitimų.
Rinkimų įstatymų korekcijas V.Simulikas teigė siūlantis pagal savivaldos rinkimų pavyzdį – čia į tarybą pretenduojantys asmenys, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, privalo sumokėti 10-ies vidutinių darbo užmokesčių sumą, ir jos neatgauna, jei atsisako tarybos nario mandato.
Mandato atsisakymo kaina – užstatas
„Kolegos, kurie turi pareigas, nesuderinamas su Seimo nario pareigomis, mokėtų užstatą. [...] Jeigu laimi mandatą ir nusprendi nesinaudoti tuo mandatu, užstatas lieka valstybei“, – paaiškino jis.
Tiesa, V.Simuliko pateiktuose aiškinamuosiuose raštuose ar įstatymų projektuose apie užstatą nėra nė žodžio. Su tuo susijusį siūlymą dieną prieš pateikimą registravo A.Mazuronis. Tačiau jis taps aktualus tik tada, jei Seimas pateikimui pritars.
Kalbėdamas apie užstatą, V.Simulikas pabrėžė, kad tai – ženkli suma, ir anot jo, „daugelis turės pamąstyti, ar rizikuoti tais pinigais, ar ne“.
Seimo nario įsitikinimu, dabar galiojanti „imperatyvi“ tvarka yra nepriimtina – esą „yra merų, kurie galėtų pretenduoti į Seimo [nario] poziciją, siekdami atstovauti didesniam žmonių kiekiui“, tačiau to daryti negali.
Mes išeliminuojam dalį aktyvių politikų.
„Mes išeliminuojam dalį aktyvių politikų, kurie tampa Europos Parlamento nariais, ar tarybų nariais, ar merais, ir kurie, laimėję Seimo nario mandatą, galbūt atsisakys jo, galbūt ir ne“, – svarstė jis.
V.Simulikas tikino, kad dabar galiojanti tvarka, neleidžiant pasirinkti, gali prieštarauti Konstitucijai, o ir buvo įteisinta skubos tvarka. Pažymėjus, kad 2016-aisiais jis pats tokią tvarką palaikė, politikas tai pavadino klaida.
„Man kyla klausimų, ir tada kildavo klausimų. Dabar Žmogaus teisių komitete mes nagrinėjom daugelį labai svarbių dalykų, mes keliam, nebijom savo klaidas pataisyti. Bent aš jau siūlau“, – teigė jis.
O kaip išvengti apgavysčių, kai į Seimo rinkimų sąrašus papuls lengvai atpažįstami politikai, net neketinantys dirbi parlamente?
V.Simulikas teigė, kad tokius atvejus reikia viešinti – esą jis pats šįmet kandidatavo į Šiaulių merus ir aiškiai deklaravo, jog tapęs tik tarybos nariu, Seimo nario mandato neatsisakys. Dėl to neva negalėjo susigrąžinti užstato.
Bendraautorių daugiau
Seimo „valstiečio“ pataisas parėmė ir daugiau parlamentarų.
„Čia mūsų daug Seimo narių yra – ar 18, ar 20, aš dabar neatsimenu – yra bendraautorių. Mes turėjom diskusiją“, – teigė V.Simulikas ir pažymėjo, kad sulaukė palaikymo iš „laisvai mąstančių žmonių“.
Pasirodo, V.Simulikas panašias pataisas pateikė antrąjį kartą – šįkart jas pasirašė tik jis, o anksčiau – ir daugiau parlamentarų iš įvairių Seimo frakcijų.
Į klausimą, kodėl pataisas registravo konservatoriaus A.Kupčinsko padėjėja, V.Simulikas negalėjo atsakyti.
„Mano padėjėja viską tą koordinavo“, – paprieštaravo jis.
O kodėl pataisos teikiamos paskubomis?
„Aš komandiruotėje buvau. Mano kolegos, kurie yra bendraautoriai, rinko [parašus]. Jeigu bus įtraukta į darbotvarkę, [...] aš eisiu, pateikinėsiu“, – išdėstė V.Simulikas.
Anot jo, tai niekaip nesutrukdys svarstyti biudžeto projekto.
„Biudžetas eina savo eiga. [...] Biudžeto klausimai sprendžiami ir oficialiai, ir neoficialiai. Nė kiek jie nenukenčia nuo einamųjų darbų. Negali būti du posėdžiai – rytinis ir vakarinis – vien biudžeto klausimai. Nebent mes norim apmokestint viską“, – pasišaipė politikas.
A.Kupčinskas sutiko palaikyti
Vienas iš konservatorių, kuris išreiškė paramą siūlymui keisti rinkimų tvarką, – A.Kupčinskas.
„Kiek žinau, V.Simulikas ir A.Mazuronis registravo įstatymo pataisą, aišku, prašė palaikymo būtent dėl to, kad kandidatuojant, ar tai į Europos Parlamentą, ar į Seimą, būtų taikoma analogiška tvarka kaip ir savivaldybių tarybų [rinkimuose]“, – komentavo jis.
Klausiamas, kodėl ant V.Simuliko registruoto teisės akto – jo padėjėjos pavardė, A.Kupčinskas iš pradžių sakė nežinantis: „Čia kažkoks detektyvas.“
Vėliau, kai susipažino su dokumento metaduomenimis, poziciją patikslino.
Tikėtina, aiškinamąjį raštą rašė ant mano aiškinamojo rašto.
„Tai yra failo metaduomenys, kurie išsaugo pirminį autorių. Tikėtina, aiškinamąjį raštą rašė ant mano aiškinamojo rašto teiktam Rinkimų įstatymų paketui. Paskutinį kartą ji redagavo Alma Domarkienė – V.Simuliko padėjėja“, – nurodė politikas ir akcentavo, kad jo padėjėja V.Vyšniauskienė prie teisės akto rengimo niekaip neprisidėjo.
A.Mazuronis: „Tai – Valerijaus idėja“
O kiek prie projektų rengimo prisidėjo minėtasis A.Mazuronis?
„Tai – Valerijaus idėja, bet aš jai pritariu“, – atsakė jis ir pridūrė, kad dėl pataisų turinio diskutavo būrelis parlamentarų.
„Ten yra 20 įstatymo projekto teikėjų, man atrodo, pasirašę, tai visi pasitarę ir rengėm. Techniškai [tai] atliko mūsų teisininkai, bet pasitarėm visi kartu“, – aiškino A.Mazuronis ir pristatė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė ir V.Simulikas.
Be jo, A.Mazuronio ir A.Kupčinsko, už galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose, nors tai nesuderinama su einamomis pareigomis, pasisakė visi frakcijos „Lietuvos gerovei“ nariai, išskyrus Juozą Imbrasą, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Mindaugas Puidokas, Petras Gražulis, Valentinas Bukauskas, „socialdarbiečiai“ Artūras Skardžius ir Petras Čimbaras, konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Algis Strelčiūnas bei „valstietis“ Jonas Jarutis.