Dabar V.Simaneliui 29-eri. Gimtuosius namus Vilniuje jis paliko būdamas 21-erių. Maitinimo verslo Vilniaus kolegijoje studijas baigęs vaikinas nusprendė išplaukti į platesnius vandenis. Vylėsi, kad Londone įgyvendins slaptą svajonę tapti dizaineriu arba mažų mažiausiai modeliu.
„Po kelių mėnesių paieškų likau nieko nepešęs. Visose agentūrose girdėjau tą patį: neturiu išskirtinių bruožų, trūksta ūgio. Labai nusivyliau savimi ir visa mados industrija“, – neslepia V.Simanelis.
Labai nusivyliau savimi ir visa mados industrija.
Santaupos tirpo – reikėjo mąstyti blaiviai. Vaikinas nusprendė grįžti prie to, ką gerai mokėjo – padavėjo ar barmeno darbo, iš kurio duoną valgė nuo 17-kos.
„Savo paslaugas siūliau ne vienai maitinimo įstaigai, tačiau visą mėnesį nesulaukiau jokių atsakymų. Matyt, todėl, kad mano anglų kalba anuomet buvo prastoka“, – svarsto Vladas.
Darbas J.Oliverio restorane
Tuo metu, kai buvo bepuoląs į neviltį, V.Simanelis sulaukė pasiūlymo išbandyti jėgas Londono centre įsikūrusiame Jamie Oliverio ir Adamo Perry Lango restorane „Barbecoa“.
„Padirbęs maždaug valandą gavau testą apie maistą ir gėrimus, – prisimena Vladas ir neslepia, kad susikirto. – Vadybininkas paaiškino, kad man trūksta žinių – neatitikau reikalavimų.“
V.Simanelio nusivylimas, matyt, atsispindėjo veide. Giliai atsidusęs vadybininkas suteikė jam antrą šansą: davė keletą knygų apie maistą ir gėrimus ir paskyrė susitikimą po kelių dienų.
„Vertinau tai kaip paskutinę progą, todėl dieną naktį jas varčiau, bandydamas viską įsidėmėti. Vėl atėjau į atranką ir žinių patikrinimą. Vadybininkas mane atidžiai stebėjo, kol galiausiai paklausė, ar noriu dirbti. Užtikrinau, kad labai. Tada pasiteiravo, ar skaičiau knygas. Tai žinoma! Tačiau nieko neklausinėjo. Matyt, tenorėjo įsitikinti, kad siekdamas darbo įdėsiu pastangų, kad esu motyvuotas“, – kalba V.Simanelis.
Nauja aistra: sportas ir mityba
Restorane „Barbecoa“ V.Simanelis dirbo maždaug metus. Viskas patiko ir tiko, tačiau neapleido jausmas, kad iš tikrųjų norėtų užsiimti kuo nors kitu.
Be to, restorane dirbdamas po 50–60 valandų per savaitę jis beveik neturėjo laisvalaikio, o tai kliudė susirasti draugų.
„Susidomėjau fitnesu, ėmiau save prižiūrėti, sveikiau maitintis. Nors degiau aistra sportui, darbe taip pavargdavau, kad neužtekdavo jėgų nueiti į sporto salę. Turėjau nuspręsti, kaip gyventi toliau“, – pasakoja pašnekovas.
Visą kitą laiką skyriau mokslams ir sportui.
Jis nusprendė keisti darbą – vietą rado naktiniame klube, kur dirbdavo tik tris vakarus per savaitę: „Visą kitą laiką skyriau mokslams ir sportui. Studijavau koledže ir gavau asmeninio trenerio ir mitybos specialisto diplomus.“
Įgijęs asmeninio trenerio kvalifikaciją V.Simanelis įsidarbino sporto klube. „Jis man suteikė ne darbą, bet darbo vietą, už kurią turėjau mokėti nuomos mokestį. Pačiam teko megzti ryšius, ieškoti klientų ir jiems save parduoti – viskas priklausė nuo manęs“, – dėsto jaunas vyras.
Pradžia buvo sunki: „Buvau drovus, sunkiai prieidavau prie žmonių. Norėdamas persilaužti skaičiau knygas ir mokiausi bendrauti su žmonėmis.“
Žmoną sutiko sporto klube
Ledai pajudėjo: atsirado kontaktų, tarp klientų dominavo papildomų kilogramų norinčios atsikratyti moterys.
„Dirbau labai daug, be laisvadienių ir savaitgalių. Keldavausi penktą ryto ir važiuodavau į treniruotes sporto klube ar klienčių namuose“, – pasakoja.
Būtent sporto klube V.Simanelis susipažino ir su moterimi, kurią netrukus vedė.
„Darbo reikalais ji viešėjo Londone ir apsistojo viešbutyje netoli sporto klubo, kur dirbau. Kelis kartus atėjo sportuoti – susibendravome. Per Kalėdas ji atsiuntė man laišką, o po Naujųjų aš ją aplankiau Bulgarijoje. Taip metus vis keliavome vienas pas kitą, o po to susituokėme“, – šypsosi V.Simanelis.
Pavargęs nuo tiesioginio darbo su klientais internete jis sukūrė 14 savaičių svorio metimo ir mitybos įpročių tobulinimo programą.
„Pats esu visavalgis ir savo klientų neverčiu laikytis dietų, tik stengiuosi motyvuoti sveikiau maitintis ir judėti“, – pasakoja V.Simanelis.
Dėmesio centre – linksmos kojinės
Klientus V.Simanelis nusprendė įkvėpti savo pavyzdžiu, todėl pradėjo improvizuoti su maistu ir fotografuoti savo patiekalus. Nuotraukomis ir video įrašais dalijosi socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“.
„Kad būtų įdomiau, maistą fotografuoju stovėdamas, iš viršaus, todėl nuotraukose kyšo ir mano kojinės, kurių turiu labai spalvingų ir šmaikščių. Viena mano nuotrauka buvo publikuota „Tasty“ paskyroje, turinčioje 90 mln. sekėjų. Nors tai – garsus kulinarinis puslapis, deja, visi kalbėjo tik apie mano kojines“, – juokiasi V.Simanelis.
Netrukus jam toptelėjo mintis dvi savo aistras – maistui ir linksmoms kojinėms – sujungti į vieną projektą. Kurti „skanias“ kojines.
„Su žmona, įmonėms augti padedančia koučingo specialiste, 8 mėnesius gyvenome Londone ir vienas kitą koučindami nusprendėme, kad metas ką nors keisti – išsikraustėme į Sofiją“, – kalba V.Simanelis.
Pavargo nuo skubos ir lėkimo
Londone V.Simanelis jautėsi išsunktas triukšmo, nuolatinės skubos ir lėkimo. Vieną dieną suprato, kad laiko neturi net mąstyti ir pabūti su savimi.
„Gyvenimas Sofijoje primena Vilnių, todėl nesunkiai adaptavausi, labai greitai išmokau kalbą“, – džiaugiasi pašnekovas.
Sofijoje jis plėtoja subalansuotos mitybos programos internete veiklą, kuri bulgarams atrodo labai moderni. Be to, dirba Amerikos ambasadoje Bulgarijoje, kur darbuotojams veda sporto treniruotes.
„Tačiau didžiausią pasitenkinimą dabar teikia kojinių projektas. Pirmosios mūsų su žmona sukurtos kojinės buvo su amerikietiškomis spurgomis. Pagaminome 1000 kojinių, kurios buvo išpirktos per dvi savaites. Laukiame antros partijos“, – šypsosi V.Simanelis.
Išskirtinumas – aromatas
Už kojines pirkėjai negaili mokėti net 20 eurų. Kodėl? „Pradėkime nuo to, kad vietoje kojinių poros klientai gauna tris – dvi vienodas ir vieną panašios stilistikos, bet skirtingą. Pavyzdžiui, dvi kojinės dekoruotos spurgų piešiniu, o trečia – tik spurgų pabarstukais. Taip – dar linksmiau. Antra, kojinės yra aromatizuotos ir maloniai kvepia. Dėžutė, kurioje jos įpakuotos, prisotinta kvapo, todėl kojines į ją įdėjus po skalbimo, jos vėl ims kvepėti. Trečia, dovanų pridedame aromatizuotos druskos maišelį pėdų vonelei praturtinti“, – pasakoja V.Simanelis.
Šiuo metu jis su žmona vėl kūrybiniame procese: pasitelkę dizainerę kuria kalėdinių kojinių kolekciją. Kuo jos kvepės ir kokiais piešiniais bus dekoruotos – paslaptis. Tačiau koncepcija liks ta pati – piešiniuose vyraus kalėdinių skanėstų motyvai.
Gali būti, kad Kalėdas šeima sutiks Vilniuje. Čia ketina apsistoti ilgiau ir tikisi įgyvendinti kirbančias verslo idėjas: „Jaunėlis brolis, baigęs studijas Anglijoje, grįžo į Lietuvą. Jaučiu, kad reikia pabandyti ir man.“
