„Iš pirmo žvilgsnio pajūris atrodo gan švarus, bet nustembi, kad po poros kilometrų maišą jau sunku tįsti. Kai kurie maišai svėrė ir 15, ir 30 kilogramų. Dar nesitikėjau, kad tiek daug mėtosi oro balionų likučių, reikėtų gerai pagalvoti visiems prieš juos paleižiant į orą,“ – stebėjosi Šarūnas Kručius, kuris drauge su žmona ir buriuojančiu sūnumi Adomu prisijungė į talką.
Nors iki akcijos „Darom 2019“ liko beveik dvi savaitės, Klaipėdos buriavimo mokyklos „Žiemys“ vaikai su tėvais nusprendė surinkti žmonių ir jūros išmestas šiukšles Smiltynės paplūdimyje. Šeštadienį po treniruotės baseine apsiginklavę raudonais maišais ir vienkartinėmis pirštinėmis ėmėsi darbo. Tušti maišai greitai tapo sunkiai pakeliami.
„Paskutinį kartą, kai vaikai važinėjosi Smiltynėje vėjaračiais supratome, jog mūsų pliažai labai užteršti, pilna visokių nuolaužų, žvejų tinklų, poilsiautojų paliktų maisto pakuočių. Deja, pažiūrėję į buriavimo stovyklų ir varžybų kalendorių nuliūdome, kad negalėsime prisijungti į talką „Darom“, nes kaip tik tą savaitgalį vieni vaikai dar bus stovykloje Ispanijoje, o kiti Drevernoje ruošis pirmosioms varžyboms Lenkijoje,“ – kalbėjo buriavimo mokyklos „Žiemys“ direktorė Agnė Dalangauskienė.
Kalbintų mažųjų buriuotojų tėvelių teigimu, toks pasivaikščiojimas pajūryje naudingas gamtai, bet kartu stiprina šeimą, komandą, bedruomeniškumą ir yra puikus pavyzdys visiems. Beje, tądien gryname ore vaikai nuėjo 8 kilometrus, surinko per 250 kilogramų šiukšlių, matydami kartu tai darančius tėvus ir trenerius.
„Buvo labai smagi diena, taip šilta prie jūros, smagi kompanija. Tėveliai aptardami einamus mokyklos reikalus surinko kalnus šiukšlių, vaikai suko ratus aplink, prisidūko. Man taip glosto širdį matant, kaip jie stengiasi iškrapštyti iš smėlio nelabai jau maloniai atrodančias virves, maišus, butelius. Manau, kad parinkus kitų numestas šiukšles, šiems vaikams nekils ranka numesti šiukšlės patiems.“ – sakė Lina Kručiuvienė Valinčiutė.
„Daug kas sako, kad „Žiemio“ buriuotojų nesimato mieste, bet mes tyliai darom savo darbus, siekiam sporte įgyvendinti mums nustatytus tikslus ir svajones, bet drauge esame dalis visos Klaipėdos miesto bendruomenės. Mums, kaip gamtos, vėjo, jūros vaikams labai svarbu švari aplinka, mes tame vandenyje maudomės. Tik pavyzdžiu mokindami savo vaikus galime būti visaverčiais savo šalies piliečiais,” – tikino buriuotojų Urtės ir Barto mama Agnė.
Talkoje dalyvavo 33 žmonės ir visi buvo nustebę, jog didžioji dalis atliekų yra plastikas: vienkartiniai indai, žvejų tinklų liekanos, plastiko nuolaužos ir maišeliai. Buvo ir netikėtų radinių – kelios plastiko dėžės, degalų bakas, dantų šepetėlis, flomasteriai ir net vienas šepetys atkeliavęs į pajūrį iš kažkieno galjuno ar tualeto. Tiesa, nuorūkų ar plastikinių, stiklo butelių labai mažai.
„Buteliai mėtėsi tie, kurių neįmanoma priduoti supirktuvei, bet šiaip stebėtina, kad daugiausiai mėtosi žvejų tinklų ir jų liekanų. Tik nepagalvokite, kad buriuotojai vėl „važiuoja“ ant žvejų, nieko panašaus, tai tiesiog faktas“, – tikino Paulius Paulionis su žmona ir sūnumi Orestu vilkdamas du didžiulius maišus.