Klaipėdos Pilies uostas visas skamba: papūtus vėjui ima daužytis jachtų stiebai tarsi koks kalvis nenuilsdamas darbuotųsi kūju.
150 uostelyje laikomų jachtų iškeltos iš vandens. Klaipėdos buriuotojų pasididžiavimas tarsi ant delno – praeiviai gali iš arti apžiūrėti tai, kas slepiasi po vandeniu. Buriuotojai vardija terminus, kuriuos daugelis girdi pirmą kartą: falškilis (povandeninis išilginis pelekas), trancas (užpakalinis bortas), forštevenis (jachtos korpuso priekinė briauna), achteris (jachtos užpakalinė dalis).
Keli pramoginiai ir žvejybiniai laivai liko žiemoti vandenyje. Anot Klaipėdos Pilies uosto kapitono Viliaus Bartusevičiaus, kelių žvejybinių laivų šeimininkai ir žiemą plaukia į žvejybą, kiti apšalusiame uoste žiemoja visada.
„Praėjęs buriavimo sezonas buvo kaip reta ilgas. Kai kurios jachtos iškeltos tik sausį“, – pasakojo pašnekovas.
Buriuotojai sukrunta kai dienomis oras įšyla iki 10 laipsnių šilumos. Tuomet dalis aistringų buriuotojų jau įkelia savo jachtas į vandenį.
Klaipėdos Pilies uostas sezono metu talpina apie 200 pramoginių laivų: jachtų, katerių, žvejybinių laivų. V.Bartusevičius pasakojo jau sulaukęs skambučių iš kelių vilniečių ir kauniečių. „Žmonės įsigijo naujas jachtas, klausinėjo apie laikymo sąlygas, kada galėtų atvežti“, – pasakojo pašnekovas.
Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, šalyje įregistruojama vis daugiau pramoginių laivų, tačiau sparčiai mažėja didžiųjų laivų.
Lietuvoje įregistruota per 67 tūkst. transporto priemonių. Didžioji dalis – pramoginiai laivai, tarp jų 748 burinės jachtos, 270 vidaus vandenų ir žvejybos laivų, per 4200 prikabinamų variklių.
Praėjusiais metais teisę valdyti įvairių kategorijų vidaus vandenų laivus įgijo beveik 2 tūkst. žmonių.
