Istorija prasidėjo lygiai prieš metus. Šalia Rėkyvos ežero vaikštinėjo Šiaulių meras Artūras Visockas su visa palyda. Kartu ėjo pulkas buriavimo entuziastų. Merui buvo aiškinama, kodėl negalima statyti tilto būtent ten, kur planuojama.
Tuomet buriuotojams pasirodė, jog meras juos išgirdo, tačiau neseniai sužinojo, jog ne. Konkursas tiltui projektuoti buvo surengtas vasarą, o blokai jau atvežti į vietą.
Prieš keletą dienų buriuotojai buvo pakviesti į savivaldybę – nežinia dėl ko. Jų nuomonė niekam nerūpėjo. O gal jie buvo pakviesti tam, kad išgirstų administracijos direktoriaus įsakmų toną: „Ežeras nėra jūsų nuosavybė. Jūs neturite monopolistinės teisės į ežerą.“
Buriuotojai dar iki šių direktoriaus ištartų žodžių spėjo išsakyti savo nuogąstavimus, tačiau po jų tik trumpai paklausė – ar mes galime ką nors pakeisti? Po neigiamo atsakymo jie atsistojo ir išėjo iš tarybos posėdžių salės.
Buriuotojai plaukia zigzagais
Kodėl nereikia tilto būtent čia? Apie tai papasakojo Burlenčių asociacijos prezidentas Artūras Dudėnas. Jis taip pat yra ir užkietėjęs jėgos aitvarų valdytojas. Puikiai išmano daugybę vandens sporto rūšių.
Pirma – burlenčių mėgėjams bus apsunkintas atsiplėšimas nuo kranto. Dėl vyraujančių vėjų plaukti nuo kranto reikia zigzagais. Dėl dar vieno tilto tai padaryti bus sudėtinga net profesionalams. Buriuotojai gali skaudžiai susižaloti.
Beje, ne tik dėl ežero dydžio, bet ir vadinamojo priešvėjinio kranto Rėkyvos ežeras laikomas vienu tinkamiausių buriavimo sportui visoje Europoje. Šiauliai to nesugeba išnaudoti dešimtmečiais, nors treneriai ir kiti specialistai apie kalba nuolat.
Dėl priešvėjinio kranto Rėkyvos ežeras laikomas vienu tinkamiausių buriavimui visoje Europoje.
Antra – tiltelis kateriams logiškai turėtų būti statomas kuo žemesnėje ir nuolaidesnėje ežero pakrantės vietoje. Dabar tiltelis kateriams nuleisti statomas kone aukščiausioje kranto vietoje.
Trečia – už 40 metrų jau yra katerių nuleidimo vieta. Vieno katerio nuleidimas kainuoja 2 eurus. Savivaldybė nežino, kiek katerių bus nuleidžiama naujojoje vietoje, buriuotojai skaičiuoja, kad – 3-5 per metus.
Anksčiau ši vieta buvo dar aukštesnė. Buriuotojai prieš daugelį metų atrado galimybių ir rėmėjų šį krantą lygiai nukasti ir padaryti prieinamu ir tinkamu vandens sportui. Ypač buriuotojams.
Meras išmano geriau?
Lygiai prieš metus panaši diskusija jau buvo užvirusi. Buriuotojai prie ežero susitiko su meru A.Visocku ir bandė jam išaiškinti, kodėl tiltas trukdys, tačiau miesto galva tikino, jog nuo to buriuotojams bus tik geriau.
Buriuotojų argumentus atrėmė savo argumentais, jog aplink Raudonąją jūrą – vien tiltai. Taip bus ir čia? Taip pat pabrėžė faktą – yra pinigų suma, skirta tiltui konkrečioje vietoje. Arba tilto nebus visai. Tiksliau – yra 21 tūkst. eurų iš ministerijos, o savivaldybė prideda dar 9 tūkst.
Neredaguotame vaizdo įraše matyti, jog meras nesupranta, kad jėgos aitvarai vienoje vietoje nedera su buriuotojais. Jėgos aitvarų sintetiniai lynai pjauna lyg peiliai, todėl pasaulyje „kaituotojai“ renkasi atskirai nuo kitų vandens sporto rūšių.
Taip pat merui atrodo, jog buriuotojai į ežerą plauks, kai banguota, o kateriai tuo metu neplauks – susiderins. Didelę patirtį turintys buriuotojai net sutriko: „Mere, o jūs matėte, kad kateriai plaukia ir banguotoje jūroje – bet kokiu oru?“
Teks daryti papildomus porą zigzagų labai trumpoje distancijoje. Per stipresnį vėją to nepadarys ir profesionalai.
Iš tiesų ne patys kateriai yra didžiausias trukdis buriuotojams, o būsimasis tiltas, kuris trukdys lengviau atsiplėšti nuo kranto.
Meras nežinojo, kiek katerių čia bus nuleidžiama per metus. Anot buriuotojų, visai šalia esančioje katerių nuleidimo vietoje per metus jų nuleidžiama vos keletas. Nuleidimo kaina juokinga – 2 eurai.
Šią paslaugą teikia čia ant valstybinės žemės veikiantis Šiaulių jachtklubas, priklausantis Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“.
Buriuotojams beliko tik spėlionės. „Arba minėtų pinigų dalis yra kažkam pažadėti, arba kažkas iš šio projekto šalininkų įsigijo katerį“, – pusiau juokais pareiškė A.Dudėnas.
Betvarkė ir nėra vizijos
Prie ežero jau suklotos betono plokštės. Apie atsižvelgimą į buriuotojų mintis nėra ir kalbos – buriuotojams aiškinama, kad, nutraukus procesą konkurso laimėtojai patirs nuostolių.
Buriuotojai prašo tiltą pastatyti bent pustrečio metro toliau nuo kito tilto, tačiau ir to nebus – ten jau jachtklubo zona ir veiksmus riboja paveldinė dvaro teritorija.
Buriuotojai prašo tiltą pastatyti bent pustrečio metro toliau nuo kito tilto, tačiau to nebus.
Posėdyje dalyvavusi Šiaulių tarybos narė Giedrė Mendoza Herrera prasitarė, jog visa diskusija yra apie nieką. Ne tik dėl to, kad neatsižvelgiama į buriuotojų bendruomenės nuomonę. Nėra aiškios pakrantės vizijos.
Kas šiuo metu yra Rėkyvos pakrantė? Jei žvelgtume nuo pietinės pusės – gražus pliažas, tvarkinga užeiga, šiukšlynu paverstas jachtklubas, buriuotojai entuziastai kartu su „Atžalyno“ sporto mokyklos buriuotojais, vietoje buvusių ir sudegusių mokyklos elingų – privatus sklypas. Toliau – krūmynai ir Bačiūnų pliažas, šiuo metu pritaikomas jėgos aitvarų mėgėjams.
Visa kita Rėkyvos pakrantė iš esmės yra niekaip nepritaikyta. Didžiojoje dalyje tai padaryti ir nėra įmanoma dėl durpingų krantų.
Jei žiūrėtume į tai, ką žmogus iš gamtos yra atsikovojęs? Pliažas ir užeiga – sutvarkyti ir mielai miestiečių lankomi.
„Žalgirio“ jachtklubas savo išvaizda primena metalo laužo supirktuvę, kur mėtosi mažiausiai trys laiko naikinami nenaudojami automobiliai, daug šiukšlių. Pakrantė tarsi pritaikyta privatiems vakarėliams rengti. Pilna šiukšlinė skardinių nuo alkoholio.
Savivaldybės sporto skyriaus vedėjas pripažino, kad bent kokia netvarka miesto teritorijoje – net jei tai vyksta ant išnuomotos valstybinės žemės – yra miesto reikalas.
Neseniai šalia ežero buvo nedidelis raudonas namelis ant polių. Jis ten buvo nemažai metų, kol buvo pareikalauta nukelti. Namelis atsidūrė ne kur kitur, o ant miestui priklausančios „Atžalyno“ sporto mokyklos teritorijos.
Čia prasideda sunkiausiai protu suvokia dalis. Miestas priglaudžia nelegalų namuką, o pustrečio metro pakantės krūmynų tilteliui ir katerių nuleidimui iš jachtklubo išsireikalauti nė neketina.
Sporto mokyklos direktorius Giedrius Snudaitis paaiškino, kad pramogoms nuomojamas namelis jiems pasitarnauja kaip viešbutis – jachtklubas leidžia juo naudotis. Tokie mainai už pastato priglaudimą.
Šiaulių mero pastebėjimu – buriuotojų bendruomenė taip pat nėra šventieji. Jie pakrantėje turi pasistatę nemažai metalinių garažų savo amunicijai susikrauti.
Tai tiesa. „Šanchajumi“ vadinami garažai stovi ten nelegaliai. Buriuotojai nenusileidžia – griaukit visus garažus – išsiversime, bet nestatykite čia tilto.
Sporto mokyklos bendruomenė dėl tilto nesipriešina – mažoms jachtoms išplaukti problemų nebus.
Jachtklubo vadovas Arvydas Aukščionis tvirtina, kad bazė atrodo apleista, nes šuo metu nėra lėšų viskam tvarkyti, o nevažiuojantis automobilis yra tik vienas. Kitus dar galima sutvarkyti.
Jo nuomone, tiltas kateriams ir valtims nuleisti neturėtų niekam trukdyti. Siūlė labiau rūpintis, kodėl ežere katastrofiškai nukritęs vandens lygis: „Greitai nebebus kur buriuoti. O tiltas niekam nebetrukdys, vos tik bus pastatytas.“
Taip pat jis teigė, kad keletą metrų į jachtklubo pusę būtų galima tiltą patraukti. Svarbu, kad statybos nevyktų ant klubo teritorijos – tai prieštarauja projekto taisyklėms.