Jas šiemet pelnė mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.
Premija skirta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.
Kaip ir pernai, šiemet paskirtos tik šešios premijos, nors leidžiama jų paskirti septynias.
Vasarį paskelbiant laureatus premijų skyrimo komisijos pirmininkas Jūras Banys sakė, kad daugiau nei šeši iš premijoms pateiktų darbų buvo aukšto mokslinio lygio, tačiau Vyriausybės nutarimas griežtai apibrėžia, kokių sričių mokslininkams kiek premijų galima skirti.
„Aš esu optimistas, aš tikiu, kad kitais metais, tarkime, biomedicinos (srityje) mes vėl turėsime daug darbų ir labai aukšto lygio darbų ir bus tokios pat karštos diskusijos, kaip šiandien buvo dėl fizinių mokslų – (šioje srityje) mielai būtume skyrę tris premijas, tačiau mes esame suvaržyti Vyriausybės nutarimo, nors šiemet mes mielai būtume perkėlę vieną premiją iš eksperimentinės plėtros“, – aiškino jis.
Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.
Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
