„Teiksime Šimtmečio komisijai naują patikslintą Valstybės atkūrimo šimtmečio programą. Įvertinome ankstesnius projektus ir postūmį juose, todėl siūlome tvirtinti tikslesnę ir realesnę programą“, – BNS teigė Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė.
Jos teigimu, programa koreguota pasitelkus ekspertus, konsultuojantis su institucijomis bei partneriais.
Į buvusios Vyriausybės patvirtintą valstybės šimtmečio minėjimo programą buvo įtraukti keli šimtai projektų, planuota pastatyti, įrengti 65 monumentus, atminimo lentas, biustus, išleisti 19 istorinių leidinių, surengti 276 renginius.
Komisijai pritarus, programa dar turės būti patvirtinta Vyriausybės nutarimu.
Programos įgyvendinimui vadovauja Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio pirmininkaujama komisija, joje iš viso yra beveik trys dešimtys narių. Programos įgyvendinimo priežiūrą atlieka premjero sudaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo priežiūros darbo grupė.
N.Vaisbrodė yra sakiusi, kad iš šimtų renginių ir projektų ketinama išskirti svarbiausius, dalies ankstesniame plane buvusių projektų būtų atsisakoma. Anot jos, pagrindinis tikslas yra, kad į šimtmečio šventimą būtų įtraukta kuo daugiau žmonių.
„Neabejotinai pagrindinis renginys turėtų būti pačios Vasario 16-osios šventimas. Tai turi būti šventė visiems mūsų žmonėms, ne tik Vilniuje, ne tik oficialiems pareigūnams, bet visiems Lietuvos žmonėms“, – anksčiau yra sakiusi N.Vaisbrodė.
Į buvusios Vyriausybės patvirtintą valstybės šimtmečio minėjimo programą buvo įtraukti keli šimtai projektų, planuota pastatyti, įrengti 65 monumentus, atminimo lentas, biustus, išleisti 19 istorinių leidinių, surengti 276 renginius. Į programą įtrauktas ir Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymas, ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija, ir daugiafunkcio komplekso statyba Šeškinėje, ir Signatarų namų renovacija. Skaičiuota, kad viskam įgyvendinti gali būti išleista apie 200 mln. eurų.
Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kuriuo paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
