Sveikatos įstaigų reformą vykdanti Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad privalumų po pertvarkos būsią daug ir nuo to laimės pacientai. O šeimos gydytojo institucija tik stiprės.
Tačiau šeimos gydytojai kartu su pacientų atstovu surengę spaudos konferenciją kėlė klausimą, ar tikrai norima ilginti eiles pacientams, o juos pačius paversti raštininkais ir robotais-automatais.
„Tai reforma, kuri tik išaugins eiles ir ne pagerins, o apribos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, tuo tarpu šeimos gydytojai bus paversti raštininkais ar robotais-automatais“, – teigia spaudos konferenciją organizavę šeimos gydytojus vienijančių organizacijų atstovai.
Šeimos gydytojai ir pacientų atstovai sako, kad nerimą keliančių pokyčių, kuriuos norima įteisinti priėmimo stadiją Seime jau pasiekusia pertvarka, yra ne vienas. Dėl to ketinama ketvirtadienį Vilniuje organizuoti šeimos gydytojų bendruomenės ir pacientų solidarumo akciją „Balti herojai surištomis rankomis“.
„Šia visuomenine akcija siekiama atkreipti dėmesį į kasdienį šeimos gydytojų – „herojų baltais chalatais“ – darbą, rūpestį pacientais bei išreikšti solidarumą reaguojant į planuojamą šeimos medicinos reformą“, – teigia jos organizatoriai.
Tai esą nebus protestas, o solidarumo akcija. „Mums bus surištos rankos tiek dėl pacientų, tiek dėl mūsų pačių“, – sakė organizatoriai.
Svarbu pacientams netapti statistiniais vienetais
Spaudos konferencijoje dalyvavęs pacientų atstovas Giedrius Liaudeneckas sakė neatstovaujantis jokiai pacientų organizacijai, tačiau esą juk visi esame šeimos gydytojų pacientai.
„Mano patirtis su šeimos gydytoju yra tokia, kad tai pati pirma linija, pats pirmas taškas, kur aš kreipiuosi, kai man reikia pagalbos arba šeimos gydytojas mano, kad reikia man pasitikrinimo, „techninės apžiūros“.
Girdėdamas apie pertvarką, aš pabandžiau pagalvoti – jeigu bus galimybė keisti šeimos gydytojo institutą, bus automatizuoti procesai, aš bijau prarasti tą žmogišką santykį. Aš esu kelis kartus skambinęs, kai vaistinėje nematė mano recepto.
Aš vadovaujuosi tokiu principu, kad gyvenime reikia turėti gerą kunigą, gerą advokatą ir gerą gydytoją“, – kalbėjo G.Liaudeneckas.
Jo teigimu, nerimą kelia, kad šeimos gydytojus paliks kaip kokį automatinį atsakiklį, ką galbūt ateityje atliks ir dirbtinis intelektas. „Kam reikia keisti veikiantį mechanizmą? Pats sunkiausias jausmas, kuris kyla, kai keičiama kažkas sveikatos sistemoje, kad žmogus neliktų tik statistinis vienetas“, – kalbėjo pacientams atstovavęs vilnietis.
Traukinys važiuoja
Alma Astafjeva, šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė ir buvusi pirmininkė, sako, kad pokyčių reikia, tačiau planuojama reforma turi trūkumų ir kelia daug klausimų.
„Mums dabar sako, kad traukinys jau nuvažiavo ir mes jo nesustabdysime. Mes suprantame, kad kažkas skuba ir traukinys važiuoja. Bet mūsų tikslas yra pasakyti visuomenei, kad ne viskas taip gerai, kaip žadama.
Dalina pažadus, bet mes nežinome, kaip bus po kelerių metų. Mes nežinome, kaip bus su konkurencija, nes tame burbule bus galima dirbti taip, kaip norima, pacientas neturės galimybės pasirinkti. Ir kaip bus su įstaigų konkurencija, nes dabar mes konkuruojame, siunčiame pacientą geriausiems specialistams, kur mažesnės eilės, nes mes matome tai. Mes čia matome problemą, kad bus apribota ir mūsų, ir pacientų teisė rinktis“, – kalbėjo A.Astafjeva.
Mes suprantame, kad kažkas skuba ir traukinys važiuoja. Bet mūsų tikslas yra pasakyti visuomenei, kad ne viskas taip gerai, kaip žadama.
Rasa Isevičienė, šeimos gydytoja, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė, pabrėžė gydytojų ir pacientų ryšio svarbą: „Mes negalime žiūrėti į pacientą kaip į širdį, kepenis ar plaučius, o žiūrime į visą visumą.“
Jos teigimu, naujoji reforma sugrąžins į tą laiką, nuo kurio buvo pabėgta prieš kelis dešimtmečius – pirminę ir antrinę sveikatos grandis norima sujungti. Esą tai reikš, kad bendroje įstaigoje bus žiūrima bendrų rezultatų – štai neurologui trūksta pacientų, vadinasi, reikia dar papildomų siuntimų.
Kitas dalykas, R.Isevičienės teigimu, gydytis teks savo regione – nesvarbu, kad iki šiol buvo gydomasi pas specialistą kitoje apskrityje, pagal reformos aprašą kreiptis į kito regiono įstaigos gydytoją bus galima tik išskirtiniais atvejais.
„Mes pasikalbame su pacientu, padarome tyrimus, labai dažnai pats pacientas būna klaidingai nusistatęs sau diagnozę, tad neretai jam arba iš viso nereikia pas specialistą, arba bent jau ne pas tą. Dabar pacientas galės bėgti, kur nori, grįžtamojo ryšio nemaža dalimi neturėsime.
Tam, kuriam būtinai reikės pas specialistą, ta konsultacija laiku gali ir užtrukti. 30 metų buvo akcentuojama, kad pirminės sveikatos grandinės stiprinimas apsimoka ir gydytojui, ir pacientui labiausiai. Ką mes sukursime statydami ant tokio klibančio pamato, didelis klausimas“, – kalbėjo R.Isevičienė.
Eilės didės
Aurimas Rapalavičius, šeimos gydytojas, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos atstovas, irgi pabrėžė, kad pacientai labai dažnai neteisingai nusistato sau diagnozę.
„Pacientas galbūt nueis pas specialistą, kurio konsultacijos jam galbūt nereikia, taip didinamos eilės. Antras dalykas – specialistus apkrausime konsultacijomis, kurios atliks išrūšiavimo funkciją, vietoj to, kad gautų jau atrinktus pacientus. Tokia konsultacija bus bereikšmė, kils klausimų, ar tai to specialisto sritis, reikės tyrimų, kai kurie galbūt bus visai pirminio lygmens.
Visa tai matydami ir akcentuojame, kad eilės tik padidės. Taip pat mes kartojame, kad pacientai bus laikomi burbule – ne taip, kaip dabar su šeimos gydytojo siuntimu jie gali važiuoti, pvz., į Santariškes ir ten konsultuosime. Išvažiavimas iš burbulo bus daug kartų sudėtingesnis“, – kalbėjo A.Rapalavičius.
Konsultacijos gali tapti mokamos
Esą kitur ieškodami konsultacijų pacientai turės už jas susimokėti, tad tokiu būdu paslaugos netampa prieinamos. Be to, bus tokių situacijų, kai paciento šeimos gydytojas yra, tarkim, Jonavoje, o specialistas – Kauno klinikose, tad pacientui teks keisti arba vieną, arba kitą, nes tai du burbulai.
R.Isevičienė dar pridūrė, kad reikės susimokėti ne tik už konsultaciją, bet ir už tyrimus, kuriuos gydytojas paskirs. Tad išties didelė dalis pacientų negalės tomis mokamomis paslaugomis pasinaudoti, nes tai kainuos brangiai.
A.Rapalavičius sako, kad šiuo metu šeimos gydytojai yra tie valtininkai, kurie stengiasi mažiau pacientų nukreipti į antrinį lygį, nes tikslas yra toks, kad ten patektų tik tie pacientai, kuriems tos antrinės pagalbos reikia. Taip esą ir eilės neilgėja.
„Kai bus sujungta, nebeaišku, kas už ką bus atsakingas. Mums sako, kad liekame svarbiausi, tačiau būsime priversti siųsti, nes mūsų vadovas turės spaudimo įrankių, kaip mus priversti tą daryti. O kitas dalykas – jeigu siuntimų neliks, tada pacientas pats rinksis“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
Šeimos gydytojai stebisi, kad Seime jau turėjo būti galutinis balsavimas, o dar vyksta diskusijos, ar bus siuntimų, kiek jų bus. Tai esą nėra normalu.
Pagal dabartinę sistemą pacientas gauna siuntimą ir gali eiti, kur nori, šeimos gydytojas gali tik patarti rinktis vieną ar kitą įstaigą, kur galbūt eilės mažesnės ar specialistai geresni. Sukūrus vadinamuosius burbulus pacientas rinktis nebegalės.
„Mes todėl ir varstome duris, rengiame konferencijas, kadangi po reformos mūsų kaip šeimos gydytojų kompetencijų nereikės, mes tapsim pažymų rašytojais. Turbūt girdėjote frazę, kad pasivadinome snarglių gydytojais, nes iš esmės kažkokios specializuotos medicinos, ko mes mokome rezidentus, kodėl ilginame rezidentūrą, didiname kompetencijas, to nereikės“, – teigė A.Rapalavičius.
Šeimos gydytojai tvirtina norintys gauti visus pasižadėjimus, kaip veiks sistema po reformos, raštu – esą dabar jie mato, jog pertvarka šeimos gydytojams pristatoma vienaip, pacientams, visuomenei – kitaip. Tad norima raštiškų įsipareigojimų, kad po metų ar trejų kažkas neimtų visa tai traktuoti savaip.
Organizacijų, vienijančių šeimos gydytojus, atstovai sako dabar sulaukiantys kvietimų į susitikimus, jie vyksta, su jais kalbamasi, tačiau esą tai ne diskusija, o monologas – pakalba abi pusės ir tiek.
Ministerija: keičiamos ne šeimos gydytojo funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad šeimos gydytojo funkcijos, teisės, pareigos ir kompetencijos nėra keičiamos, tad ir įgyvendinus reformą visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems numatytas funkcijas.
„Šeimos gydytojo komanda, kuriai planuojamas naujas finansavimo modelis, skirta pacientų gerovei – kuo daugiau paslaugų žmonės gaus pirminėje grandyje, tuo efektyvesnis bus ir sveikatos palaikymas, ir gydymas.
O pirminės ir antrinės grandies paslaugų integracijos praktika sėkmingai taikoma mūsų šalies didžiųjų miestų poliklinikose bei privačiose klinikose. Taigi, nuogąstavimai, neva reforma pakenks šeimos gydytojo darbui ar reikšmei yra nepagrįsti ir remiasi tik prielaidomis. Be to, parengtuose teisės aktuose nelikę tų nuostatų, kurios vis dar kelia kai kurių medikų nepasitenkinimą – jos jau pernai yra pakoreguotos pagal tuomet pateiktus pačių gydytojų siūlymus“, – teigiama antradienį ministerijos išplatintame pranešime spaudai.
„Šeimos gydytojo reikšmė nepakis ir nė vienas šeimos gydytojo komandos narys nedubliuos jo funkcijų. Priešingai, šeimos gydytojas bus pirminės sveikatos priežiūros grandies ašimi, o kiti jo komandos nariai, vykdydami savo slaugos, kineziterapijos, atvejo vadybos, akušerijos ir kt. funkcijas jį papildys ir perims tuos darbus, kurie tiesiogiai nesusiję su ligų diagnozavimu ir gydymu – pradedant paciento registracija pas gydytojus-specialistus šeimos gydytojo nurodymu, receptų pratęsimu ir baigiant jo pavėžėjimo į kitą gydymo įstaigą organizavimu ar socialinėmis paslaugomis“, – tvirtina ministerija.
Žada didesnį finansavimą
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad rengiama nauja paslaugų apmokėjimo tvarka, kuri bus palanki šeimos gydytojams.
„Rastas sprendimas, kaip sudaryti sąlygas šeimos gydytojams suteikti geresnes paslaugas savo pacientams užtikrinant visapusišką pirminę sveikatos priežiūrą. Rengiama nauja paslaugų apmokėjimo tvarka, kai šeimos gydytojo komandos finansavimas priklausys nuo teikiamų paslaugų apimčių – kuo platesnis šeimos gydytojo komandos teikiamų paslaugų spektras, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Taip bus išspręsta ir pačių gydytojų įvardijama problema, kad šeimos gydytojų komandos nesikuria tik dėl finansavimo trūkumo.
Šiuo metu šeimos medicinos paslaugas gali teikti tiek šeimos gydytojai, tiek, jei yra poreikis, bendradarbiaujančių gydytojų komanda kurią sudaro vidaus ligų, vaikų ligų gydytojai, chirurgai ir gydytojai ginekologai. Tačiau šie gydytojai specialistai šeimos gydytojo paslaugas gali teikti tik tiek, kiek jų kompetencija sutampa su šeimos gydytojo kompetencija, o kai kurių paslaugų, pavyzdžiui LOR, oftalmologijos ir pan. iš viso negali teikti. Tokia veikla yra gana fragmentuota, nepatogi pacientui, be to, ekonomiškai mažiau efektyvi, nes vietoj vieno šeimos gydytojo reikia išlaikyti 4 specialistų komandą.
Toks modelis buvo pritaikytas kaip pereinamasis, kai šalyje trūko šeimos gydytojų. Dabar jų yra paruošta pakankamai, taigi Lietuva yra pasirengusi visiškai pereiti prie vieno šeimos gydytojo, gebančio ir tinkamai parengto atlikti visas reikiamas funkcijas. Tose gydymo įstaigose, kurios planuoja tobulėti, gydytojams specialistams, dabar iš dalies vykdantiems šeimos gydytojo funkcijas, yra numatytos galimybės persikvalifikuoti, seniau baigusiems rezidentūrą – tobulintis ir gilinti savo žinias ir įgūdžius tampant šiuolaikiškais šeimos gydytojais“, – rašoma ministerijos pranešime.
Teigia, kad yra sėkmingų pavyzdžių
Ministerija teigia, kad jos siūlomas modelis daug kur Lietuvoje jau sėkmingai veikia.
„Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų grandies integracija mažesnėse savivaldybėse yra siūloma kaip galimybė įstaigoms veikti efektyviau ir pacientams teikti kokybiškesnes paslaugas.
Beveik pusėje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, tarp jų – ir privačiose klinikose, sėkmingai yra sujungtos pirminės ir antrinės grandies, t. y. šeimos medicinos ir gydytojų specialistų paslaugos. Valstybinė ligonių kasa pastebi, kad jose pacientams teikiama daugiau konsultacijų, tačiau yra gerokai mažiau išvengiamos hospitalizacijos atvejų. Tai reiškia, kad gyventojų sveikatos problemos glaudžiai bendradarbiaujant visiems gydytojams išsprendžiamos anksčiau, nei žmonėms su pažengusia liga tenka gultis į ligoninę.
SAM siūlo galimybę šią gerąją praktiką pritaikyti ir mažesniuose miestuose (10 savivaldybių jau planuoja tokius pokyčius, kitos, pavyzdžiui, Telšiai, tai jau padarė nelaukdami papildomo finansavimo). Pokyčiams įgyvendinti numatyta ir Valstybės biudžeto, ir Europos Sąjungos tikslinė parama – ji bus skirta toms savivaldybėms, kurios nori pagerinti tiek medikų darbo sąlygas, tiek sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Dalyvauti šioje reformoje nėra privaloma nė vienai sveikatos priežiūros įstaigai“, – teigiama ministerijos pranešime.
SAM taip pat atkreipia dėmesį, jog galimos rizikos dėl pirminės ir antrinės grandies sujungimo, kurias įvardija kai kurie medikai, yra išsprendžiamos, pirmiausia – pačių įstaigų bendradarbiavimo valdysena, o ne konkurencija.
