Dar prieš paskelbiant konkursą socialinėje erdvėje kilo diskusijos, ar iš tiesų verta 5 milijonus eurų skirti tam, kad pėstieji į darbą atvyktų šiek tiek greičiau? 15min šįkart paklausė pačių pėsčiųjų ir miesto planuotojų nuomonės.
Šis tiltas turėtų tapti svarbia jungtimi tarp dviejų Vilniaus „verslo miestelių“ – naujais pastatais sparčiai besipildančių Saltoniškių ir verslo centrais nusėto kairiojo Neries kranto – „Vilniaus vartų“, „Uniq“, Goštauto gatvėje besikuriančių mikro-biurų.
Pėsčiųjų bei dviratininkų tiltas taip pat taptų svarbia dviračių takų tinklo dalimi.
Pėsčiųjų bei dviratininkų tiltas taip pat taptų svarbia dviračių takų tinklo dalimi – juo iš miegamųjų rajonų dviračiu būtų galima atvažiuoti į miesto centrą. Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis su architektūrinio konkurso laimėtojais tikisi sutartį pasirašyti dar šiemet.
Tiltas sujungia dvi miesto dalis
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Antonas Nikitinas sako, jog šis tiltas dar nepastatytas sulaukė daug dėmesio ir diskusijų.
„Naujasis tiltas atskirs dviratininkus ir pėsčiuosius nuo automobilių srauto bei sudarys tankesnį dviračių takų tinklą, kad nereikėtų daryti lanko važiuojant per Geležinio vilko ar Žvėryno tiltus. Tačiau svarbiausia – jis sujungia dvi miesto dalis žymiai malonesniam ir patogesniam judėjimui. Įdomu ir tai, kad kažkada Baltasis tiltas buvo sukėlęs daugybę klausimų, tačiau šiandien matome, kad jo nebepakanka“, – sakė A.Nikitinas.
Pašnekovas svarstė, jog šiandien turime vieną ašį, kur jau netrukus prasidės dviračių tako statyba ir kuria jau greit bus patogu minti dviratį ar naudotis kita riedėjimo priemone – T.Narbuto gatve. Kita kryptis – Ukmergės gatvė – taip pat logiškai pasibaigia ties Saltoniškių gatve. Aplink Saltoniškių ir Pieninės gatves vyksta intensyvi biurų ir butų plėtra, traukos centru taps ir teritorija prie Seimo – tad užtikrinti patogias susisiekimo ne automobiliu galimybes tampa dar svarbiau.
„Ne mažiau svarbus argumentas ir tas, kad kiti tiltai nėra patrauklūs tiems, kas renkasi keliones ne automobiliu. O vaikščiojimą pėsčiomis miestas siekia skatinti ypač šioje – centrinėje miesto dalyje“, – sakė A.Nikitinas.
Tačiau šiuo metu taip pat planuojama statyti pėsčiųjų tiltą į Vingio parką. Pasak A.Nikitino, mieste šiuo metu siekiama atrasti balansą tarp skirtingų keliavimo būdų, kad visi būdai taptų vienodai patogūs ir saugūs.
Mieste šiuo metu siekiama atrasti balansą tarp skirtingų keliavimo būdų.
„Svarbios jungtys, kurių jau seniai trūksta, gerinant situaciją tiems, kam dešimtmečiais nebuvo skirta deramo dėmesio – pėstiesiems ir dviratininkams. Mieste atsiranda jungtys, jungiančios skirtingus miesto rajonus – pavyzdžiui, T.Narbuto viadukas, planuojami abu tiltai – tiek ties Vingio parku, tiek ties „Green Hall“ pastatu“, – kalbėjo A.Nikitinas.
O kaip šie savivaldybės sprendimai iki šiol paveikė vilniečių keliavimo į darbą įpročius? Pašnekovo teigimu, kol kas duomenų apie kelionių įpročių pokyčius nėra, išsamų tyrimą šia tema planuojama atlikti kitąmet.
„Tačiau tam tikrose miesto vietose pokyčiai fiksuojami: daugėja viešojo transporto vartotojų, mieste vis dažniau sutinkami vilniečiai, keliaujantys paspirtuku ar dviračiu, nebepriklausomai nuo metų laiko, žmonės atranda tvarkomą infrastruktūrą ir ja naudojasi“, – sakė A.Nikitinas.
„Alberto tiltu“ naudosis ir automobilių vairuotojai
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Silvestras Dikčius nesutinka su teigiančiais, jog čia pat – Geležinio Vilko tiltas, ir besistebinčiais, kodėl prireikė dar vieno tilto iš Žvėryno į centrą. Jo teigimu, pėstiesiems šis tiltas yra visiškai netinkamas.
„Jei pamėgintumėte pėsčiomis ar dviračiu, jau nekalbu apie neįgaliojo vežimėlį ar vežimėlį su kūdikiu, pereiti Geležinio vilko tiltą, taptų akivaizdu, kad ten vaikščioti galima tik teoriškai. Siauras praėjimas, milžiniškas triukšmas ir oro tarša. Ėjimas tuo tiltu kelia stresą, todėl beveik niekas juo nevaikšto“, – sako S.Dikčius.
Jo teigimu, dauguma pėsčiųjų daro lanką per Žvėryno ar Baltąjį tiltus.
„Kadangi įgyvendindama darnaus judumo strategiją savivaldybės mažina mieste automobilių skaičių ir didina ekologiškų kelionių skaičių – naujasis tiltas yra viena iš priemonių gerinti alternatyvų susisiekimą Vilniuje.
Kai atsiras šis tiltas, ties juo formuosis ir nauji pėsčiųjų bei dviratininkų srautai.
Kai atsiras šis tiltas, ties juo formuosis ir nauji pėsčiųjų bei dviratininkų srautai. Atsiras galimybė toje vietoje kirsti upę ir žmonės ja tikrai naudosis. Kadangi ilgainiui parkavimo vietų centrinėje miesto dalyje mažės, o ir pats parkavimas brangs, tai galimybe patekti į centrą kitais būdais, o ne asmeniniu automobiliu, naudosis ir dalis vairuotojų“, – įsitikinęs Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas.
Jo nuomone, naujasis tiltas yra tik maža dalis pokyčių, kurie turėtų įvykti Vilniuje per artimiausius dešimt metų. Miestas gyvenimo kokybe siekia lygiuotis į Vakarų Europos miestus, tačiau kol kas pėsčiųjų infrastruktūros kokybė ir saugumo lygis artimesnis Rytų Europai.
„Per paskutinius du dešimtmečius daug lėšų investuota į automobilių eismo gerinimą, tačiau spūsčių problemos tai neišsprendė, nes automobilių yra tiesiog per daug. Dabar atėjo eilė gerinti alternatyvų susisiekimą mieste ir šis tiltas – viena iš pirmųjų kregždžių toje srityje“, – sakė S.Dikčius.
Pašnekovas sutinka, kad, žinoma, vienas tiltas neprivers daugumos vairuotojų užrakinti savo automobilių ir entuziastingai pėsčiomis žygiuoti į darbą, tačiau sisteminis ir nuoseklus pėsčiųjų infrastruktūros gerinimas tikrai turės naudos ilgalaikėje perspektyvoje.
Pėstieji kratosi Geležinio Vilko tilto
Pėsčiųjų asociacijos prezidento žodžius patvirtina ir aplink būsimą pėsčiųjų tiltą dirbantys vilniečiai. A.Goštauto gatvėje šiuo metu dirbantis Antanas sako, jog greičiausiai, pastačius pėsčiųjų tiltą šioje vietoje, į darbą ateitų pėsčiomis.
„Ant tilto susidaro didžiulės automobilių spūstys – tiek prieš darbą, tiek po darbo. Be to, verslo centre „Green Hall“ (kitoje upės pusėje) dirba vienas mano klientas ir man tenka pas jį važiuoti automobiliu. Tikrai mieliau nueičiau“, – svarstė Antanas.
Šiuo metu jo darbovietėje yra bendro naudojimo dviračių, jais Antanas ir jo kolegos naudojasi darbo dienos metu. Tiesa, intensyvaus eismo Geležinio vilko tiltu jiems dviračiu dar neteko važiuoti. Baigdamas pokalbį pašnekovas priduria, kad naujuoju tiltu naudotųsi, vaikščiotų pėsčiomis.
Verslo centre „Uniq“ dirbanti Rasa negaili kritikos Geležinio vilko tiltui, nes juo jai yra tekę ne kartą pereiti pėsčiomis.
„Tas tiltas nežavi. Man reikia nueiti į stotelę Konstitucijos prospekte. Ant tilto prasilenkti su kitas žmonėmis sunku, nes ten – vienos balos. Matyt, prastas lietaus nutekėjimas įrengtas tilto pėsčiųjų zonoje. Jei lyja – automobiliai tave aptaško. Na, ir galiausiai, ten susidaro didelės automobilių spūstys ir tu kvėpuoji visomis tomis išmetamosiomis dujomis, tais suodžiais“, – savo įspūdžiais grįžtant iš darbo Geležinio vilko tiltu dalinosi Rasa.
„Labai noriu išvengti to intensyvaus eismo kampo. Todėl man šis būsimas tiltas labai pagelbės – galėčiau patogiai pėsčiomis pasiekti stoteles prie „Panoramos“ prekybos centro“, – sako Rasa.
Ar jos kolegos taip pat būtų linkę į darbą atkeliauti pėsčiomis ar dviračiu?
„Turiu vieną kolegę, kuri eina nemažu lanku, per Žvėryno tiltą, vedantį į Gedimino prospektą, nors tuomet reikia sugrįžti atgal iki mūsų darbovietės. Ji taip elgiasi vien tam, kad šalia nebūtų tokio intensyvaus automobilių eismo, kad galėtų pasivaikščioti ramesne gatve“, – pasakoja Rasa.
Šiek tiek istorijos
Gedimino prospektas ir Lukiškių aikštė jau nuo XIX amžiaus buvo istorinis-administracinis miesto centras. 1898-ųjų Vilniaus miesto plane pažymėtas suformuotas Žvėryno rajonas ir jį su Gedimino prospektu jungiantis tiltas. Pirmiausia vilomis užstatyta šiaurinė Žvėryno dalis, o Saltoniškių priemiestis formavosi palei dabartinę Narbuto gatvę.
1953-ųjų metų planuose matyti, kad Žvėryno tiltas vedė į aikštės tipo erdvę, šioje vietoje buvo pastatatytas sporto stadionas, nacionalinė biblioteka, kūrėsi tikras miesto centras. Po kelių dešimtmečių stadionas perstatytas į Seimo rūmus.
Tuo metu kitą Neries upės krantą užkariavo pramoniniai pastatai – Saltoniškėse kūrėsi pieno kombinatas, šokolado fabrikas.
2007-aisiais metais pastatytas verslo centras „Vilniaus vartai“, o Geležinio vilko gatvės tunelis išplėstas į šiaurinę pusę. Šiuo metu jį svarstoma dar prailginti iki Lukiškių gatvės.
Jei būtų patvirtintas šiuo metu svarstomas pasiūlymas buvusio Lietuvos edukologijos universiteto vietoje įkurti LR Vyriausybės miestelį, jame dirbančiųjų poreikis turėti susisiekimą su Lukiškių rajonu dar labiau išaugtų.
Naujojo pėsčiųjų tilto statybai savivaldybė planuoja skirti apie 5 milijonus eurų. Tiltas bus pastatytas per artimiausius ketverius metus.
Šiuo metu dviračiais keliauja 1,5 proc. miestiečių, šį skaičių ketinama padidinti iki 7,5 proc.
Šiuo metu dviračiais keliauja 1,5 proc. miestiečių, šį skaičių ketinama padidinti iki 7,5 proc. Šiuo metu dviračių trasų tinkle stambesnė teritorija, kurioje nesidriekia jokia dviračių trasa yra būtent Neries pakrantė ties verslo centru „Green Hall“ ir priešinga, kairioji Neries pakrantė.
Urbanistų teigimu, būtent šis pėsčiųjų tiltas sujungtų dvi svarbias miesto centro dalis, taptų funkcine ašimi tarp pastaraisiais metais sparčiai besiplečiančių miesto dalių.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
