Gynybinius pajėgumus būtina stiprinti
„Lietuva gali didžiuotis savo kariuomene ir kariais. Esame NATO, stipriausio gynybinio aljanso, nariai. Tačiau šiandieninių grėsmių akivaizdoje turime būti pasirengę ir patys ginti savo valstybę. Todėl būtina stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, būti pasirengusiems atremti realias grėsmes ir aktyviai įtraukti šalies piliečius į valstybės gynimą. Turime sudaryti kuo geresnes sąlygas jiems įgyti karybos pradmenų, stiprinti Šaulių ir kitas savanoriškos veiklos organizacijas", – sakė prezidentė.
Todėl būtina stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, būti pasirengusiems atremti realias grėsmes ir aktyviai įtraukti šalies piliečius į valstybės gynimą.
Taip pat kalbėta apie gynybos finansavimo didinimą, Lietuvos kaip priimančios šalies pajėgumų stiprinimą, akcentuota būtinybė nuolat kruopščiai analizuoti valstybei kylančias karines grėsmes ir atitinkamai atnaujinti gynybos planus.
J.V.Žukas: reikia ruoštis Rusijos provokacijoms
Kariuomenės vadu siūlomas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas teigia, kad reaguodama į situaciją Ukrainoje Lietuva turi stiprinti gebėjimus veikti savarankiškai ir ruoštis nekonvenciniams iššūkiams, tokiems kaip tautinių mažumų kurstymas ar ginkluotų asmenų be skiriamųjų ženklų pasirodymas Lietuvos teritorijoje.
Pasak BNS, generolas pabrėžė, kad didesnį dėmesį reikia skirti personalui ir ginkluotei, nes dabar daliniai sukomplektuoti tik iki 50 proc., trūksta tinkamų ryšių, transporto priemonių ir ekipuotės.
„Lietuvai, Baltijos šalims, Lenkijai ypač aktualu būti pasiruošus pasitikti grėsmės, kurios gali kilti netikėtai. Sausio mėnesį buvo viena situacija, dabar turime visai kitą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė generolas.
„Reikia į tai atsižvelgti, reaguoti, nes visai neaišku, kaip toliau vystysis įvykiai Rytų Europoje, kas bus Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje. Tam reikia ruoštis. Tai ne tik Lietuvos, o viso NATO uždavinys“, – sakė J.V.Žukas.
Daliniai sukomplektuoti tik 50 proc.
Generolas pabrėžė, kad baigiantis misijai Afganistane ir tęsiantis krizei Ukrainoje, didesnį dėmesį kolektyvinės gynybos operacijoms ima skirti ir visa NATO, o Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi veikti savarankiškai tam tikrą laiką, kurį krizės atveju gali tekti laukti sąjungininkų paramos.
Daliniai yra sukomplektuoti 40-50 proc., jie turi būti komplektuojami 70-80 proc. (...). Reikia ryšio priemonių, ekipiruotės, transporto priemonių. Visa tai yra beviltiškai pasenę arba to trūksta.
„Reikia labai didelį dėmesį kreipti į nacionalinį kontingentą, gebėjimą Lietuvos kariuomenei veikti savarankiškai. Tiek NATO, tiek ES greitojo reagavimo pajėgos turi savo reagavimo laiką, per tą reagavimo laiką, kol jos galės ateiti mums į pagalbą, mes turėsime veikti vieni, ir tam reikia pasiruošti“, – kalbėjo J.V.Žukas.
„Daliniai yra sukomplektuoti vos 40-50 proc., jie turi būti komplektuojami 70-80 proc. Trūksta ryšio priemonių, ekipuotės, transporto. Tai, ką turime,i yra beviltiškai pasenę arba to trūksta Lietuvos kariuomenei. Jei gausime didesnį finansavimą, turime pasižiūrėti, kaip būtų galima užtikrinti Lietuvos kariuomenei vadovavimą ir kontrolę“, – sakė generolas.
Ukrainos pamokos
Pasak jo, Lietuva turi ruoštis ne tik įprastiniams karo veiksmams, bet ir tokiam scenarijui, kurį Rusija vykdo Ukrainoje.
„Kas yra Lietuvos kariuomenės uždaviniai? Dabar ne konvenciniai karo veiksmai yra pagrindinis pavojus. Tai, kas įvyko Kryme, organizuotas tautinių mažumų kurstymas. Turime pažiūrėti, kokie daliniai, kokia struktūra, kokia ginkluotė reikalinga nekonvenciniams iššūkiams“, – teigė J.V.Žukas.
Birželio 16 d. prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui generolo majoro J.V.Žuko kandidatūrą į Lietuvos kariuomenės vadus.Generolas majoras J.V.Žukas šiuo metu dirba kariniu atstovu Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie NATO ir Europos Sąjungos.
J.V.Žukas yra apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (5-ojo laipsnio ordinu), Lietuvos Krašto apsaugos sistemos „Už nuopelnus", „Už pasižymėjimą" bei kitais valstybės apdovanojimais.
