A.Butkevičius tikėjosi kitokio sprendimo
Su sprendimu susipažinęs A.Butkevičius 15min sakė tikėjęsis, kad Teismas nagrinės ne tik tai, ar buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą, bet ir tai, ar pokalbio turinys buvo susijęs su tuo metu garsiai skambėjusia Vijūnėlės dvaro istorija.
„Jie nagrinėjo, ar yra mano privataus gyvenimo pažeidimas, ar ne, bet nesigilino, kaip aš pabrėžiau, kad tas pokalbis nieko bendro neturi su Vijūnėlės dvaru. Čia buvo esmė“, – sakė politikas.
„Galvojau, kad teismas išnagrinės esmę pačią to pokalbio (...) Jeigu aš būčiau žinojęs, kad nagrinės tik pagal šitą, aš nebūčiau kreipęsis“, – teigė jis.
Anot A.Butkevičiaus, pokalbis tarp jo ir Druskininkų merų buvo apie Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo, tačiau tai niekaip nebuvo susiję su pačiomis neteisėtomis statybomis.
„Buvo viešai paskelbta, kad tai vos ne Malinauskui bandoma sudaryti kažkokias išimtis dėl to Vijūnėlės dvaro (...) kad su šiuo įstatymo projektu mes bandome įteisinti Vijūnėlės statybas. Tai buvo eskaluojama viešojoje erdvėje, nors aš tą objektą pats pirmas iškėliau (...), kai buvo pamatai ir buvo pradėtos jau mūryti sienos. Tada pats pirmas informavau prezidentę“, – tvirtino buvęs premjeras.
Iš Antikorupcijos komisijos — į žiniasklaidą
Byla susijusi su pareiškėjo, buvusio Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, skundu dėl to, kad valstybės institucijos pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą ir susirašinėjimą atskleisdamos žiniasklaidai vieną iš jo telefoninių pokalbių.
2016 metų kovą žiniasklaida paskelbė tuomet premjero pareigas ėjusio A.Butkevičiaus ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbio išklotinės dalis.
Šio ir kitų Vijūnėlės dvaro likimu besirūpinusio mero pokalbių su Vyriausybės nariais išklotinės tuomet buvo pateiktos Seimo Antikorupcijos komisijai. Strasbūro teisėjai pažymėjo, kad viešas antikorupcinis interesas Lietuvos teisėsaugos tyrime buvo, o pokalbyje nefiksuota jokių išties jautrių privataus gyvenimo klausimų, pavyzdžiui, apie jo sveikatą ar seksualinį gyvenimą. EŽTT vertinimu, A.Butkevičius nenurodė jokių konkrečių ir apčiuopiamų neigiamų pasekmių, kurias žiniasklaidai atskleidus šį telefoninį pokalbį, jis patyrė privačiame gyvenime.
Šiuose pokalbiuose meras ragino Vyriausybę greičiau priimti nutarimą dėl kurortinių zonų, sakydamas, kad šis dokumentas padėtų savivaldybei teisminiame procese dėl Vijūnėlės dvaro statybų.
Tarp daugelio kitų išklotinių buvo paskelbtas ir 2015 metų rugpjūtį vykęs pokalbis tarp A.Butkevičiaus ir R.Malinausko.
„Šitas tik tai išėjo iš Teisingumo ministerijos ir dabarties turi Aplinkos ministerija teikti Vyriausybei, tik neaišku, kaip jie ten susisuks per kiek laiko“, – ministrui pirmininkui pokalbio metu sakė Druskininkų meras.
„Supratau. Tai gerai. Aš paraginsiu tada“, – merui atsakė tuometinis premjeras.
„Supratau. Tai gerai. Aš paraginsiu tada“, – merui atsakė tuometinis premjeras.
A.Butkevičius anksčiau teigė, kad šie pokalbiai nėra susiję su Vijūnėlės dvaru, tačiau aiškino tiksliai neatsimenantis, apie ką kalbėjo su tuomet jo paties vadovautos socialdemokratų partijos nariu R.Malinausku.
Pateikdamas peticiją Strasbūro teismui parlamentaras tvirtino, kad paviešinti pokalbiai darė poveikį jo dalyvavimui politiniame gyvenime, rinkimuose.
„Aš noriu, kad teisingumą vykdytų teismai, o ne kažkieno sugalvotos, šmeižikiškos informacijos skleidimas“, – naujienų agentūrai BNS tuomet sakė A.Butkevičius.
Paskelbtos pokalbių išklotinės buvo ikiteisminio tyrimo, kuriuo nagrinėtos kurortinių zonų panaikinimo aplinkybės, dalis. A.Butkevičius šiame tyrime buvo apklaustas kaip liudytojas. Įtarimai tada niekam nebuvo pareikšti, o tyrimas nutrauktas.
Druskininkų mero pokalbiai telefonu su pareigūnais ir politikais buvo įrašyti į prokuratūros dokumentą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Paviešinus telefoninius pokalbius žiniasklaidoje, ekspremjeras ir kiti istorijoje figūravę asmenys patys kreipėsi į prokuratūrą, o ši pradėjo tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo ir neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo.
Šis ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas nustačius, jog paviešinti pokalbiai buvo susiję su darbu, o ne privačia informacija.
Žiniasklaida taip pat buvo paviešinusi šešis Druskininkų mero pokalbius su tuometiniu aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku, tačiau jis į Strasbūro teismą nesikreipė.
Nuo A.Butkevičiaus bylos svarstymo Strasbūre Lietuvos išrinktas EŽTT teisėjas Egidijus Kūris nusišalino.
„Teismas nusprendžia, kad Konvencijos 8 straipsnis nebuvo pažeistas“, – antradienį priešpiet verdiktą paviešino EŽTT administracija.
„Privatus gyvenimas“ yra plati sąvoka
Pareiškėjas A.Butkevičius skundėsi, jog valstybė nesugebėjo apsaugoti jo susirašinėjimo ir kad jo telefoninio pokalbio su R.Malinausku stenogramos paviešinimas labai paveikė jo privatų gyvenimą, primenama EŽTT sprendime.
„Teismas taip pat atsižvelgia į Konstitucinio Teismo praktiką, pagal kurią valstybės ir savivaldybių pareigūnų veikla, susijusi su valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijų įgyvendinimu, visada yra viešojo pobūdžio“, – rašoma dokumente.
Kita vertus, Strasbūro teismas pakartojo, kad „privatus gyvenimas“ yra plati sąvoka, kurios negalima išsamiai apibrėžti. Būtų pernelyg griežta apriboti „privataus gyvenimo“ sąvoką „vidiniu ratu“, kuriame asmuo gali gyventi savo asmeninį gyvenimą pagal savo pasirinkimą, ir visiškai pašalinti iš jo išorinį pasaulį.
Teismas pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimos politinės korupcijos, susijusios su teritorijų planavimu, teismas sankcionavo R.Malinausko telefoninių pokalbių kontrolę, dėl kurios Specialiųjų tyrimų tarnyba perėmė mero ir premjero pasikalbėjimą. Teismas mano, kad šių duomenų perdavimas kitoms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, iš pradžių prokurorui, o vėliau Seimo Antikorupcijos komisijai, ir šių institucijų naudojimasis šiais duomenimis bei jų paskelbimas viešojoje erdvėje, įskaitant viešą telefoninių pokalbių stenogramos peržiūrą Antikorupcijos komisijos posėdyje – dėl to išsiplėtė asmenų, žinančių apie perimtus asmens duomenis, ratas, – iš tiesų buvo susijęs su pareiškėjo teisėmis pagal Konvencijos 8 straipsnį.
Kita vertus, toks kišimasis yra pateisinamas pagal 8 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jei jis „atitinka įstatymą“, juo siekiama vieno ar daugiau 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis yra „būtinas demokratinėje visuomenėje“ tikslui ar tikslams pasiekti, sprendime pažymi EŽŽT.
Šiurkščių pažeidimų, savavališkumo nenustatė
EŽTT pakartojo savo nuolatinę praktiką, pagal kurią aiškinti ir taikyti vidaus teisę pirmiausia turi nacionalinės valdžios institucijos.
„Teismas negali kvestionuoti to, kaip vidaus institucijos aiškino ir taikė nacionalinę teisę, išskyrus šiurkštaus nesilaikymo ar savavališkumo atvejus, kurių šioje byloje Teismas negali įžvelgti“, – pažymėjo EŽTT.
Argumentuojama, kad pareiškėjo pokalbis su R.Malinausku buvo atskleistas Antikorupcijos komisijai vykdant vidaus teisės aktais reglamentuotą procedūrą, gavus prokuroro, kuris nenustatė jokių apribojimų atskleisti ikiteisminio tyrimo sprendimo medžiagą, leidimą ją naudoti. Niekas neprašė paskelbti uždaru Antikorupcijos komisijos posėdžio, kuris paprastai ir yra viešas.
Teismas taip pat pažymi, kad kišimusi į pareiškėjo teises pagal Konvencijos 8 straipsnį buvo siekiama užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ir nusikalstamumui, o pagal Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnį vienas iš jos tikslų yra su korupcija susijusių veikų prevencija. Stasbūro teisėjai taip pat pažymėjo, kad akivaizdu, jog pokalbyje nebuvo jokių elementų, susijusių su pareiškėjo privačiu gyvenimu, pavyzdžiui, klausimų apie jo sveikatą ar seksualinį gyvenimą.
Beje, svarstydamas ir priimdamas verdiktą A.Butkevičios byloje, EŽTT iš anksto buvo paskelbęs apie Lietuvos išrinkto teisėjo Egidijaus Kūrio nusišalinimą nuo šio bylos nagrinėjimo ir skyriaus pirmininko sprendimą paskirti į kolegiją nešališką teisėją Peeterį Roosma.
Atmestas ir Ž.Povilionio skundas
Neseniai EŽTT atmetė Vijūnėlės dvaro savininko Žilvino Povilonio skundą, kuriame šis teigė, kad Lietuvos teismų sprendimas nugriauti pastatą pažeidė jo nuosavybės teises.
Anot Strasbūro teismo, Ž.Povilonis skunde nurodė namą statęs sau, tačiau Lietuvos teisėsaugai ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai – kad nuo pat pradžių buvo planuota, jog dvaras bus kurorto mero Ričardo Malinausko nuosavybė.
Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kv. metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru.
Nelegaliu statiniu pripažintas vadinamasis Vijūnėlės „dvaras“ buvo nugriautas 2019 metų spalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tų metų liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad pastatas turi būti nugriautas. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad namas būtų išsaugotas.
Ž.Poviloniui, Druskininkų merui R.Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės dvaro byloje galėjo būti mokami kyšiai.
R.Malinauskas kaltinimus vadina absurdiškais. Anksčiau jis apkaltino kelis politikus ir prokurorus organizuojant susidorojimą ir pareiškė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja spaudė teisėjus. Prezidentūra tai pavadino melu.
