Jų kreipimąsi į Vyriausybę taip pat pasirašė opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis, opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Pagal darbų grafiką Baltarusijos elektrinę ketinama įjungti į elektros tinklą jau po trejų metų. Nesaugi elektrinė bus prijungta prie jau esančių galingų į Visaginą nutiestų ir ketinamų į Kruonį tiesti elektros perdavimo linijų, tad ten pagaminta elektros energija nevaldomai užtvindys mūsų šalį su visokeriopais ekonominiais bei politiniais padariniais“, – rašoma kreipimesi.
Pabrėžiama, jog tokiu atveju Lietuva taps ne tik politiškai priklausoma nuo šio nesaugaus elektros gamintojo, bet ir sumokamais už ją pinigais pati finansuos Lietuvai grėsmingą, galimai pražūtingą, projektą.
„Visiškai akivaizdu, kad Baltarusija niekada negalėtų grąžinti iš Rusijos ir Kinijos gautų milijardinių paskolų, jei Astrave pagamintą elektrą parduotų savo rinkoje ir negautų tvirtos valiutos už jos eksportą, pirmiausia į Lietuvą ir per Lietuvą“, – rašoma kreipimesi.
Šis scenarijus, kaip rašo politikai, gali sukelti „katastrofiškus padarinius“, todėl Baltarusijai ir pasauliui būtina duoti aiškų politinį signalą, labai tvirtai ir aiškiai pareiškiant politinę valią „jokiomis sąlygomis neįsileisti į Lietuvą“ nesaugioje, pažeidžiant tarptautines konvensijas kartu su Rusija statomoje Astravo jėgainėje pagamintos elektros.
„Neįsileisdami Astravo elektros į Lietuvą ir jos nepirkdami bei neleisdami naudotis Lietuvos elektros sistemos rezerviniais pajėgumais, projekto vykdytojams galime sukelti labai sunkiai įveikiamų kliūčių, apsunkinti jo įgyvendinimą bei atsipirkimo galimybes. Visa tai suprasdami, kreipiamės į Lietuvos Vyriausybę ir kartu į visas tarptautines organizacijas su reikalavimu padaryti viską, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statyba nedelsiant būtų sustabdyta“, – rašoma kreipimesi.
Lietuvos Vyriausybė, kaip teigiama dokumente, tuo pačiu turi užtikrinti, kad Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra jokiomis aplinkybėmis nepateks į ir per Lietuvą ir niekad nebus parduodama jos rinkoje.
Kreipimąsi pasirašiusieji pabrėžia, kad Astravo jėgainės statybai visai šalia Lietuvos sienos, Neries upės kilpoje vadovauja „Rosatom“ dukterinė įmonė, bus naudojama praktikoje neišbandyta, tad eksperimentinė, rusiška reaktoriaus technologija.
„Statybos darbus pagal Rusijoje – Baltarusijoje suprantamą darbo kultūrą atlieka vietos statybos bendrovės. Branduolinės saugos priežiūrą vykdo jokios patirties ir jokio savarankiškumo nuo autoritarinės politinės valdžios neturinti valstybės institucija“, – rašoma rašte Vyriausybei.
Vieta jėgainei statyti, anot politikų, parinkta politiniu sprendimu, net neišnagrinėjus alternatyvių vietų ir pažeidžiant tarptautinius reikalavimus. Dėl jėgainės geografinės padėties nelaimingo įvykio atveju teršalai Vilnių netruktų pasiekti tiek oru, tiek vandeniu.
„O katastrofos atveju į evakuacijos zoną patektų visa Lietuvos, Europos sąjungos ir NATO narės, sostinė“, – rašoma kreipimesi.
Lietuva ne pirmą kartą kelią klausimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE Baltarusijoje saugumo. Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva pernai kovą kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – Poveikio aplinkai vertinimo procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Astravo AE klausimas lapkritį nagrinėtas Prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje Minske. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tuomet BNS teigė, kad Lietuva ragino pakviesti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misiją įvertinti AE aikšteles, nes tai rekomenduoja Espo konvencija ir manoma, kad tai nėra atlikta.
Espo konvencijos šalys narės yra paskelbusios, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Pati Lietuva ne kartą kritikavo Baltarusiją, kad ji neužtikrina projekto, kuris statomas vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, saugumo.
Sausio pradžioje energetikos ministras Rokas Masiulis Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos ministrus paragino nepirkti elektros iš Baltarusijoje ir Rusijos Karaliaučiaus srityje statomų atominių elektrinių (AE). Ministro teigimu, Karaliaučiuje ir Baltarusijoje statomos AE kelia grėsmę aplinkai, dėl to sukuria nesąžiningą konkurenciją elektros rinkoje, todėl jis siūlo pradėti diskusijas regioniniu, o vėliau – ES lygiu.
Karaliaučiaus Baltijos AE projektas šiuo metu yra įšaldytas. Baltarusija skelbia planus, kad pirmasis Astravo AE reaktorius pradės veikti 2018-aisiais, o antrasis – 2019-aisiais.
