Prieš 11 metų, 2008-aisiais, į ministro pirmininko kėdę atsisėdęs konservatorius A.Kubilius teigia, kad dabartinės Vyriausybės formavimas jam atrodo „nesolidžiai“.
„Nematau, kad premjeras būtų labai motyvuotas pateikti tokią komandą, kuri jam padėtų dirbti. Jis dabar, kartais atrodo, pasiduoda koalicijos partnerių įvairiam spaudimui ar siūlymams ir permeta visą atsakomybę už būsimą Vyriausybės kokybę prezidentui“, – teigia europarlamentaras.
„Kai aš matau kai kurias Lenkų rinkimų akcijos ar kitų partijų siūlomas pavardes, kai girdžiu, kokių ministrų reikalaujama atsisakyti, man kyla klausimas, ar tikrai premjeras yra šito proceso dalyvis, ar jis yra stebėtojas iš šono“, – prideda ilgametis politikas.
Pasak A.Kubiliaus, ministro pirmininko elgsena signalizuoja apie jo politinę bejėgystę.
„Susidaro vaizdas, kad jis pats supranta, kad didelės jėgos koalicijoje neturi. Pats yra pasakęs, kad labai kritiškai vertina „valstiečių“ partiją ir į tokią partiją nestotų. Tai tokioje koalicijoje jis turi mažai atspirties taškų. Kol kas R.Karbauskis jį pakenčia ir neturi, kas jį pakeistų, bet kartu jam neleidžia veikti kaip savarankiškam politikos lyderiui. Vyksta toks kamuoliuko perdavimas iš „valstiečių“ prezidentui ir atgal – jis nėra tai, kuo turėtų būti premjeras“, – sako konservatorius.
Matome tam tikrus nesutarimus tarp trijų pagrindinių politinių lyderių – S.Skvernelio, R.Karbauskio ir Viktoro Pranckiečio. Tai pirmiausia atsiliepia politiniam stabilumui, – teigia A.Butkevičius.
Pasak Vyriausybei nuo 2012-ųjų vadovavusio tuomet Lietuvos socialdemokratų partijai priklausiusio, o dabar nepartinio A.Butkevičiaus, premjero laikysena buvo užkoduota prasidėjus deryboms dėl valdančiosios daugumos. Anot buvusio ministro pirmininko, S.Skvernelio pasyvumas derybų pradžioje buvo „didžiausia klaida“.
„Didžiausia klaida buvo nuo pat pradžių formuojant naują valdančiąją daugumą ir ją suformavus, prasidėjus aptarimams dėl kai kurių ministrų keitimų, kad šiame procese nedalyvavo pats premjeras. Reikia pripažinti, kad premjeras yra pagrindinis žmogus valdančiojoje daugumoje Seime, priiminėjant sprendimus, įstatymus, jeigu įvyksta tam tikros problemos, diskusijos su partneriais, premjero žodis visada būdavo lemiamas. (...) Premjeras turi pirmiausia pasakyti su kuriais politikais, kurie bus Vyriausybės kabinete, sutinka dirbti, jis turi vertinti jų kompetenciją, reputaciją ir pasitikėjimas yra labai svarbu komandoje dirbant kartu.
(…) Matome tam tikrus nesutarimus tarp trijų pagrindinių politinių lyderių – S.Skvernelio, R.Karbauskio ir Viktoro Pranckiečio. Tai pirmiausia atsiliepia politiniam stabilumui“, – tikina A.Butkevičius.
Naujų ministrų paieška iššūkis ir G.Nausėdai
Anot XVI Vyriausybės vadovo A.Butkevičiaus, likus bemaž metams iki naujų rinkimų į Seimą surasti, kuo pakeisti kai kurių ministerijų vadovus, jeigu pirminiai variantai būtų atmesti, taptų dideliu iššūkiu. Jo teigimu, ne Seimo nariai ir ne ministerijų darbuotojai vargu ar imtųsi naujo iššūkio.
„Pagrindinė priežastis yra laikas, kurio liko nedaug, o puikiai suprantame, kad naujas ministras, kol bus patvirtinti planai, o jie bus sudaromi atsižvelgiant į Vyriausybės programą, pradės dirbti po 7–8 mėnesių. O įgyvendinimo procesas viešajame sektoriuje yra gana ilgokas“, – teigia Seimo narys.
Tuo metu ekspremjeras A.Kubilius teigia, kad nauji ministrai į šią pareigybę galėtų eiti ir dėl įrašo gyvenimo aprašyme, mat „nei labai daug gero, nei labai daug blogo“ nepadarytų. Kita vertus, konservatorius įžvelgia, kad naujų ministrų paskyrimas yra iššūkis prezidentui Gitanui Nausėdai, nes šis prezidentas esą nenorėtų būti asocijuojamas su silpnesne Vyriausybe, o taip gali atsitikti.
„Susidaro vaizdas, kad po prezidento rinkimų ši Vyriausybė, kol kas, tai, ką teko matyti ir girdėti apie tas pavardes, kurios yra siūlomos, gali būti silpnesnė nei iki prezidento rinkimų. Iškyla prezidentui klausimas – nėra smagu turbūt matyti, kad pasikeitus prezidentams ryškiai susilpnėja savo kokybe ir Vyriausybe.
(…) Matant, kad pagrindiniai priekaištai yra išsakomi ministrams Raimundui Karobliui, Rokui Masiuliui, kurie viešoje erdvėje yra laikomi vieni profesionaliausių ministrų, tai aišku, kad prezidentui G.Nausėdai iškyla didelis klausimas, kaip tokioje situacijoje elgtis ir kaip nesusitapatinti su Vyriausybės kokybės suprastėjimu“, – sako XV ministrų kabineto vadovas A.Kubilius.
Antradienį išrinktasis šalies vadovas pradėjo susitikimus su galimais naujais ministrų kabineto nariais. Pirmasis į prezidentūrą atvyko „neoficialus“ Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas į žemės ūkio ministrus Andrius Palionis.
Po pokalbio prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius neatskleidė, ką prezidentas mano apie A.Palionį, tačiau pasidalijo abejonėmis dėl planų kelti ministeriją į Kauną. Esą ministerijos duomenų teko prašyti du kartus, tačiau net po to informacijos prezidentūra negavo.
Kalbama, kad, be Žemės ūkio, keistis turėtų dar dviejų ministerijų vadovai. Į susisiekimo ministrus yra siūlomas Vladislovas Kondratovičius, o į vidaus reikalų ministrus – Jaroslavas Narkevičius. Abu kandidatai pagal koalicinį susitarimą teikiami Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.
Oficialiai ministrų kabineto nariai prezidentui dar nėra pateikti.
