„Ne apie Kaliningrado tranzito stabdymą (ko nėra), o dėl sankcionuotų prekių vežimo per Lietuvą. Kitaip tariant, ar Lietuva sutinka, kad dėl Rusijos norų, pareikštų ultimatumo forma, Lietuva padarytų specialų koridorių geležinkeliu, kuriame nebūtų Europos Sąjungos, o būtų Rusija? Yra keletas akivaizdžių faktų“, – apie esamą situaciją feisbuke skelbia A.Januška.
Čia pat jis pateikia esminius faktus.
-
Sankcijų traukinukas: kada į Kaliningradą nustos važiuoti anglis, o kada – alkoholis?
-
Seimo komitetas nagrinės situaciją dėl ES sankcijų į Kaliningradą vežamoms prekėms
-
Seimo vadovė: dalis politikų buvo įtraukti į Rusijos propagandą dėl tranzito ribojimo
-
Ekspertai atsako: kaip Rusija gali reaguoti į Kaliningrado tranzito ribojimus?
„Yra keleivių tranzito sutartis. Nėra krovinių tranzito sutarties, nors Rusija visada tokios norėjo (ir tuo šantažu dabar to siekia – kas to nemato?), ir mums pavyko nepadaryti eksteritorialumo ar specialių išimčių Rusijai, kai mes stojom į ES. Tai mūsų pasiekimas, kurį Rusija tada pripažino ir su tuo susitaikė. Nėra jokių priežasčių, kad dabar turėtų būti kitaip“, – rašo jis ir primena, kad dabar Lietuvos, kaip ES narės, tranzitą reguliuoja daug ES kompetencijų.
Jis akcentuoja, kad „sankcionuotų prekių tranzito reguliavimas yra išimtinė ES kompetencija ir nėra jokių išimčių, kad prekių tranzitas per Lietuvą turėtų vykti kitaip“.
„Tranzitas nėra stabdomas, yra įgyvendinamos sankcijos tam tikroms prekėms“, – dėmesį atkreipia A.Januška.
Jis taip pat nepagaili kritikos V.Sinkevičiui, kuris pats kritikos antradienį pažėrė Lietuvos valdžiai dėl pasiruošimo spaudimui dėl prekių tranzito į Kaliningradą iš Rusijos.
„Lietuvos eurokomisaras siūlo ir priekaištauja, kad, kai buvo priimamas ketvirtas sankcijų paketas, reikėjo mums derėtis už Rusiją, kad sankcijos negaliotų Kaliningrado tranzitui. Kai rusai daužo raketomis Ukrainą, Lietuva prašo ES, kad ES padarytų specialų koridorių sankcionuotoms prekėms per Lietuvą? Kaip tokį dalyką galima buvo įsivaizduoti? Būtų buvęs visiškas skandalas.
Taigi ne, Lietuva negalėjo išvengti „Kaliningrado dilemos“, nes jokios dilemos čia nėra. Lietuva negalėjo ir negali rūpintis Rusijos – agresorės – interesais. Mes negalime siūlyti per Lietuvą daryti specialų koridorių Rusijai, kuriame negaliotų ES teisė. Prieš bet kokį eksteritorialumą su Rusija mes kovojome nuo 1993 m. Ir sunku suvokti, kaip galima kritikams šiandien taip nesuvokti vieno fundamentaliausių Lietuvos interesų? Kad Rusija pagrasino, turime atsisakyti savo suvereniteto, vardan to, kad mums būtų ramiau? Neįtikėtina“, – stebisi buvęs ilgametis diplomatas.
Jis teigia, kad Rusija visada galėjo pati kalbėtis su ES, bet to nedarė, nes buvo kiti tikslai.
„Taip, Rusijai kelioms dienoms iš dalies pavyko primesti pasaulio žiniasklaidai naratyvą, kad čia tik Lietuvos – Rusijos problema. Bet ne vien ir ne tiek čia Lietuva kalta, kiek Komisija, kuri jau vakar aiškiai ir nedviprasmiškai turėjo būti apgynusi savo kompetenciją. Viskas ten Briuselyje vyksta iš lėto. Lietuvos eurokomisaras sako, kad reikėjo Lietuvai kreiptis, jie patys to negeba daryti. Bet kiek dabar žinoma, Lietuva kreipėsi, derino, viskas buvo žinoma. Ir manau bus pasitaisyta“ – sako A.Januška.
Pasak Nepriklausomybės akto signataro, reikia tikėtis, kad ultimatumų nei ES, nei Lietuva tikėkime, nevykdys.
„Situacija yra rimta, nereikia bijoti, bet mums reikia daugiau NATO buvimo. Gal šiandien neturime visų pajėgumų priimti diviziją, bet NATO strategija kuriama ne kelioms paroms. Turėsim. Svarbu, kad valdžia neitų į išankstinius kompromisus“, – sako buvęs diplomatas savo įraše.
V.Sinkevičius pateikė penkis punktus
Eurokomisaras V.Sinkevičius feisbuke taip pat sureagavo į esamą situaciją dėl tranzito. Jis pateikė penkis punktus, kaip reikėtų visa tai vertinti.
„Pirma, šios situacijos ištakos yra Rusijos agresija ir karo nusikaltimai prieš Ukrainą. Dėl to, kad dėl sankcijų šiuo metu negali vežti kai kurių prekių per Lietuvos (ES) teritoriją yra tik Rusijos veiksmų pasekmė. Europos Komisijos diskusijose ir pasitarimuose visuomet siekiau, kaip įmanoma stipresnių, veiksmingesnių ir platesnių sankcijų agresorei.
Antra, Lietuva sankcijas, kurioms pritarė, įgyvendina taip, kaip sutarė šalys narės. Ar Lietuva galėjo kelti tranzito išskirtinumo klausimą? Galėjo. Ar turėjo? Ne, Lietuva metų metus buvo sveiko proto balsas, reikalavęs Rusijos atsakomybės dėl destrukcijos Sakartvele ir Ukrainoje, tad dabar prašyti nuolaidų būtų keista.
Trečia, Lietuva buvo prašiusi teisinio išaiškinimo ir Komisija jį pateikė. Komisija palaiko ir palaikys Lietuvą šioje situacijoje.
Ketvirta, ar nusileisti Kremliui būtų išeitis? Jokiu būdu. Tai būtų nusilenkimas Putino režimui, to jokiais būdais negalima leisti. Sankcijos turi būti įgyvendinamos.
Penkta – Matydamas šiandieninę diskusiją ir reakcijas galiu pasakyti, tai tik pradžia nereikia abejoti, kad Rusijos propagandos mašina toliau puldinės Lietuvą ir visą ES. Todėl turėsime įdėti daug pastangų, kad nei Vakarų partneriai, nei niekas Lietuvoje neabejotų mūsų veiksmų teisėtumu“, – feisbuke paskelbė V.Sinkevičius.
