Buvęs Seimo narys E.Žakaris pats nuo jaunystės turi regėjimo negalią. Jis pats sako, kad mielai kastų griovius, o ne vadovautų įmonei, jei tik sugrįžtų regėjimas. Jis daug metų vadovauja socialinei įmonei „Aksida“, kurioje daugiausia dirba regėjimo negalią turintys žmonės.
Bendrovės pastate taip pat yra įsikūrę Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namai. Netoliese – tokiai pat negaliai skirta biblioteka, kurioje, kaip ir kultūros centre, vyksta nemažai renginių.
Parduotuvėje apsaugininkai dažnai atlieka kitų parduotuvių kolegoms neįprastą užduotį – atėjęs aklas žmogus paprašo nupirkti jam reikiamų produktų. Kryžkelėje esantis šviesoforas neturi žalios rodyklės, bet dabinasi tamsintų akinių ženklu.
Visas Gubernijos rajonas išraizgytas metaliniais turėklais, kuriuos čia gyvenantys ir regėjimo stokojantys žmonės naudojasi – lengvai vaikšto be palydovo. Galima sakyti, jog tai savotiškai segreguotas rajonas, tačiau ilgai čia gyvenantiems vietiniams jis patinka. Taip pat faktas, kad jauni neregiai jau seniai nesiveržia į šį rajoną ir stengiasi gyventi jiems patinkančioje miesto vietoje.
Bankrutuos visos socialinės įmonės?
E.Žakaris, pats būdamas neregiu ir išmanydamas neregių darbo reikalus, yra įsitikinęs, kad šiuo metu Seimo nario J.Džiugelio inicijuojama socialinių įmonių pertvarka pakenks nusistovėjusiam žmonių gyvenimo ritmui ir kokybei.
Anot „Aksidos“ vadovo, planuojama kompensuoti darbo užmokestį tik turintiems sunkiausią negalią. Vidutinio ir lengvo neįgalumo žmonės turėtų dirbti bendroje darbo rinkoje.
„Lengvo neįgalumo žmones dar įsivaizduoju. Vidutinio – tikrai jau ne. Svarbiausia, kad Seimas sprendimų nepriimtų skubotai. Gal nereikia tiek socialinių įmonių, gal ne visos jos sąžiningai dirba, tačiau nevalia lyg kirviu nukirsti visų. Jeigu socialinėse įmonėse vieną dieną pradės subsidijuoti tik sunkiausios negalios žmones, visos bendrovės bankrutuos per kelias dienas. Garantuoju“, – tvirtino E.Žakaris.
Kokie, anot vadovo, yra socialinių įmonių pliusai? Dažnai neregiai patys ateina į darbą, viskas pritaikyta. Darbas vyksta saugioje aplinkoje, niekas nesišaipo.
Jo manymu, tai nėra koks uždaras getas. Dažnai čia dirba ir tie, kurie paprastose bendrovėse nepritapo.
„Prekybos centro kasoje dirba kurtieji, o ar matėte ten nors vieną akląjį. Be to, pažiūrėkite į skaičius. Kaip jie padidins darbingumo vidurkį, jei ir tie procentai neteks darbo? Be subsidijų tai padaryti neįmanoma“, – teigė buvęs Seimo narys.
Slepia neįgalumą mainais į darbo vietą
Oficialūs šaltiniai teigia, kad Lietuvoje yra apie 250 tūkst. neįgalių asmenų. Darbingo amžiaus – 169 tūkst. Tik 28 proc. visų darbingo amžiaus asmenų dirba. Toli gražu ne visi socialinėse įmonėse.
E.Žakario nuomone, tarp socialinių įmonių išties vyksta rimta netvarka. Dėl aklųjų įmonių jis sako garantuojantis – niekas dividendų neišsimokėjo, jokio piktnaudžiavimo nėra.
Jei paaiškės, kad darbdaviai laukia neįgaliųjų išskėstomis rankomis, kuo dabar tikrai netikiu, tada galima kalbėti apie ilgalaikes pertvarkas. Žinau, kad gaudys tik kurčiuosius.
Kol kas vadovas mato tik emocijomis paremtas gražias kalbas, tačiau ne darbus ar realius planus. Jo galva, derėtų tiesiog griežčiau riboti socialines įmones ir lygiagrečiai sudaryti žmonėms patrauklias galimybes įsilieti į įprastą darbo rinką.
„Aš taip pat esu už tai, kad neįgalieji visuomenėje būtų lygiaverčiai. Jei paaiškės, kad darbdaviai laukia neįgaliųjų išskėstomis rankomis, kuo dabar tikrai netikiu, tada galima kalbėti apie ilgalaikes pertvarkas. Žinau, kad gaudys tik kurčiuosius“, – užtikrino E.Žakaris.
Ar tikrai yra įmonių, kurios piktnaudžiauja socialinės įmonės statusu? E.Žakaris sako nesuprantantis, kuo užsiima socialinė įmonė, kurios veikla – aukštalipiai arba miško kirtimo darbai.
Paprastai tariant, sunkiausią negalią turintys žmonės yra įpinti į bendrą sistemą. Jei kiti neteks subsidijų – įmonė užsidaro. Taip darbo netektų ir sunkiausios negalios atstovai.
Uždarytą bendrovę atkurti, anot pašnekovo, bus neįmanoma. Nutrūks ir taip trapūs bendradarbiavimo ryšiai, neliks tiekėjų ir užsakovų: „Kai Šiauliuose paskelbi konkursą, susirenka dešimtys jaunų sveikų žmonių. Kam priimti neįgalų, kai dėl to tik popierizmo padaugės? Krepšelis? Gal tai tik papildomi keli eurai, tačiau darbdaviui reikia rezultato. Pažįstu nemažai žmonių, kurie slepia savo neįgalumą mainais į išsaugotą darbo vietą. Kai kurie žmonės buvo atleisti kitą dieną, kai prasitarė apie savo neįgalumą.“
Pabrėžti galią ar negalią?
Lietuvos neįgaliųjų forumas savo internetiniame puslapyje iš tiesų nepritaria dabartiniam neįgaliųjų įdarbinimo modeliui, kuris, pasak organizacijos, orientuojasi į paramą socialinėms įmonėms, o ne paskatas įdarbinti žmones su negalia atviroje darbo rinkoje.
„Mes prieštaraujame socialinių įmonių veikimo modeliui Lietuvoje, nes jis yra brangus ir neefektyvus, be to – neatitinka Lietuvos ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų“, – skelbiama puslapyje.
Dalis neįgaliųjų dirba ne socialinėse įstaigose. Darbdaviai už tai nieko negauna.
Šio judėjimo smaigalyje esantis Seimo narys Justas Džiugelis – taip pat yra žmogus, pažįstantis negalią ne teoriškai, tačiau jo nuomonė nuo E.Žakario kiek skiriasi.
Tiesa, J.Džiugelis pabrėžia, jog skubotų žingsnių niekas nežengs – nereikia žmonių gąsdinti.
„Egzistuoja tokia praktika, kad socialinės įstaigos gauna dovanas – darbo užmokesčio subsidijas. Tomis dovanomis pasinaudojančių daugiau nei pusė yra su pačia lengviausia negalia. Dalis neįgaliųjų dirba ne socialinėse įstaigose. Darbdaviai už tai nieko negauna“, – teigia Seimo narys.
Jo žodžiais, tradicinės įmonės, kurios įdarbina neįgaliuosius, akcentuoja žmogaus gebėjimą dirbti, o socialinės įmonės akcentuoja jų negalią.
„Socialinės įmonės suteikia paslaugas, už kurias apie 80 procentų sumoka valstybė, dar sumoka klientas. Tokios įmonės dalyvauja viešuosiuose konkursuose supaprastinta tvarka, turi pelno mokesčio lengvatą. Tai ir yra tas blogis, dėl ko reikėtų peržiūrėti iš esmės dabartinę socialinių įmonių sistemą“, – tvirtino J.Džiugelis.
Tradicinės įmonės, kurios įdarbina neįgaliuosius, akcentuoja žmogaus gebėjimą dirbti, o socialinės įmonės akcentuoja jų negalią.
Jis teigia, kad visuomenė jau yra subrendusi priimti į savo tarpą neįgaliuosius.
Gruodžio 13 dieną verslo, neįgaliųjų, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei politikai pasirašėme memorandumą „Dėl galimybių žmonėms su negalia konkuruoti darbo rinkoje“.
J.Džiugelis teigia, jog šis memorandumas yra savotiškas lūžio taškas, kuomet keičiasi suvokimas – žmogus su negalia nebūtinai turi būti išlaikytinis: „Nereikia gąsdinti žmonių – socialiai atsakingas verslas nebijo darbinti žmonių su negalia.“
Seimo narys teigia nemanantis, kad socialinės įmonės iš principo yra blogis, tačiau Lietuvoje tai jau senokai virto socialiniu verslu, pasipelnymu.
Neįgalusis nėra išmaldos prašytojas
„Iš tiesų socialinės įmonės paskirtis turėjo būti kitokia – įdarbinti pačios sunkiausios negalios žmogų. Jeigu kalbėtume apie akluosius žmones – jie nenukentės. Tai mano pažadas aklųjų bendruomenei.
Jeigu kalbėtume apie akluosius žmones – jie nenukentės. Tai mano pažadas aklųjų bendruomenei.
Jeigu tie žmonės socialinėse įmonėse dirba vien tik dėl to, kad darbdavys yra socialinė įmonė, tai klausimas, ar tai yra verslas, ar jo imitavimas?
Jeigu tai užimtumas, tuomet socialinės įmonės neturėtų dalintis pelno, o viską reinvestuoti. Tokia įmonė turėtų būti paremta ideologiniu principu“, – aiškino Seimo narys.
Kaip veikia tos socialinės įmonės, kurias būtų galima vadinti parazitinėmis ar kenksmingomis? J.Džiugelis teigia, kad yra daugybė įmonių, kurios savo patalpose turi dvi įmones – socialinę ir tradicinę. Taip yra manipuliuojama vardan didesnio pelno.
J.Džiugelio manymu, minėto memorandumo pasirašymas tai įrodymas, kad verslas jau yra suvokęs, jog žmogus su negalia nėra išmaldos prašytojas, o visuomenės dalyvis.
„Manau, kad tai istorinis įvykis, nes to iki šiol dar nebuvo. Reikia nutraukti tą žmonių gąsdinimą ir dezinformavimą. Faktas – socialinių įmonių įstatymu yra piktnaudžiaujama ir manipuliuojama“, – tikina politikas.
