„Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai sutarė dėl komunikato, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui. Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.
M.Esperio teigimu Lietuvai norint, jog šalyje pilnu pajėgumu būtų dislokuota brigada, privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą.
„Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį“, – teigė Vilniuje vykusioje Baltijos karinėje konferencijoje dalyvavęs amerikietis.
Interviu temos
- Artimiausiu metu galima tikėtis proveržio Ukrainos kare prieš Rusiją;
- Rusijos kariuomenė po kovų Ukrainoje bus palaužta dar daugelį metų;
- Kinija gali padėti Rusijai atkurti karinę infrastruktūrą;
- Būtina griežtinti sankcijas Rusijai ir užkirsti kelią spragoms;
- Delsimas dėl Švedijos narystės NATO Turikija naudojasi situacija vidaus politikai;
- NATO turi didinti išlaidas gynybai, ateityje pasiruošti atgrasyti Kiniją.
– Baltijos karinės konferencijos metu aptarėte NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimą karinėje bei strateginėje perspektyvoje, taip pat palietėte Rusijos karo Ukrainoje pamokas. Taigi, pradedant nuo Rusijos karo Ukrainoje, kaip šis karas pakeitė Europos mąstymą apie gynybą?
– Na, manau, pirmiausia jis pakeitė Europos mąstymą apie Rusiją. Nesu tikras, ar visi Europoje suprato grėsmę taip, kaip ją suprato Jungtinės Valstijos, Lietuva ar kitos priešakyje esančios valstybės. Todėl manau, kad tai buvo esminis pokytis. Nesu tikras, ar visi tai visiškai priėmė, tačiau tai buvo svarbu.
Antra, manau, kad supratome, jog nors karo prigimtis nepasikeitė, pakito veiksmų pobūdis. Taigi, viena vertus, matome, kad Rusija kariauja Pirmąjį pasaulinį karą primenantį „rusišką“, sovietinį naikinamąjį karą, intensyviai naudoja artileriją ir pėstininkus. Tuo pat metu matome, kaip posovietinė valstybė, Ukraina, pritaiko žinias, taktiką ir amuniciją, kurias per 30 metų nepriklausomybės gavo iš Vakarų. Taigi, nors mūšio lauke jie taip pat naudoja artileriją, daug geriau prisitaiko. Jie naudoja bepiločius orlaivius, mobilią gynybą, jie įgalina savo jaunuosius karius ir seržantus. Taigi manau, kad tai yra antrasis aspektas.
Trečiasis aspektas – stiprios gynybos pramonės bazės, galinčios palaikyti kovą, svarba – su tuo susiduriame dabar. Europos Sąjunga priėmė sprendimą pirkti amuniciją, leisti sudaryti sutartis, Jungtinės Valstijos taip pat tai daro. Mes supratome, kad konfliktai išeikvoja daug amunicijos, todėl turime norėti ir sugebėti išlaikyti stiprią gynybos pramonę.
