Didžioji dalis geležinkelių Lietuvoje yra rusiškosios vėžės – tai yra carinės Rusijos ir sovietinės okupacijos palikimas. Tokia pat vėžė yra ir Rusijoje bei Baltarusijoje.
G.Bagdonas sako, kad karo atveju ji galėtų būti svarbi Rusijos kariuomenės aprūpinimui.
„Planuodami mūsų gynybą, mes turime daryti viską, kad nepalengvintume galimo karo atveju arba agresijos atveju Rusijos logistinio aptarnavimo, nepalengvintume jų puolimo“, – 15min savaitinėje laidoje „Kas naujo fronte“ sakė G.Bagdonas, Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas.
Jo teigimu, Rusijos puolimo kryptys Ukrainoje įrodo geležinkelių svarbą logistiniam okupacinių pajėgų aprūpinimui.
„Kalbant apie išmoktas pamokas, Lietuvai ir kitoms dviem Baltijos šalims reikia netgi skubos tvarka ir labai rimtai (...) pereiti prie vakarietiško geležinkelio standarto. Ir tuo prisidėtume prie Lietuvos, Baltijos šalių regiono gynybos, pasitarnautume Vakarų šalių pastiprinimo atvykimui, mūsų logistikos pastiprinimui, o ne priešo atvykimui į Lietuvos teritoriją“, – sakė atsargos karininkas.
Laidoje perklausus, ar išardžiusi bėgius Lietuva būtų saugesnė, jis atsakė: „Tikrai taip“.
„Mes jau kiek metų esame Europos Sąjungos nariai, integruoti į Vakarų institucijas, o susisiekimo sistemą turime apgailėtiną, visą orientuotą į Rusiją. Retorinis klausimas – ar mes tikimės greitos taikos ir ekonominių ryšių atnaujinimo su Rusija? Tikrai ne. Nes Rusija yra agresyvi ir ji bus dar agresyvesnė po to karo, jeigu ji nesuirs kaip valstybė, kuo abejočiau. Ji mums kels grėsmę“, – sakė G.Bagdonas.
Atsargos karininkas pabrėžė, Rusijos kariuomenės logistinė sistema nuo geležinkelių yra priklausoma labiau nei Vakarų kariuomenėse.
„Rusijos visa logistinė sistema pajungta į geležinkelius. Pirmiausia tai lemia Rusijos dydis, kad iš Vladivostoko ar Kamčiatkos galėtų atgabenti į vakarus kariuomenė kito būdo neturi. Lėktuvais yra visai kiti skaičiai“, – sakė G.Bagdonas.
56 metų G.Bagdonas 2001-2007 metais buvo Lietuvos karinės žvalgybos vadas. Karinės tarnybos metu jis taip pat yra vadovavęs Generolo Jono Žemaičio karo akademijai, Lietuvos misijai Afganistane, NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui.
Kas būtų, jei išardytume bėgius?
Naujasis „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas teigia, kad nors rusiškos vėžės dėl sankcijų ir naujos bendrovės strategijos bus naudojamos vis rečiau, tačiau visišką jų panaikinimą riboja tarptautiniai susitarimai. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtoje ateityje režimas tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje gali keistis.
„Jeigu žiūrėtume pragmatiškai, į istoriją, pasakysiu juokais, Lietuva vieną kartą jau išardė bėgius prie Rengės. Turime 28 mln. eurų baudą ir aiškinimąsi su Europos Komisija. Kadangi prekių judėjimą reguliuoja ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir susitarimai tarp valstybių, šiuo atveju, jeigu mes netikime ta rinka, reikėtų tiesiog nupjauti bėgius. Bet to padaryti dėl tarptautinių susitarimų tiesiog neįmanoma“, – neseniai interviu 15min sakė jis. Interviu galite skaityti čia.
Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalyse buvo kelių skirtingų pločių vėžės, paveldėtos iš rusų ir vokiečių priespaudos laikų.
1940 metais sovietams okupavus Baltijos šalis, jų geležinkeliai tapo Sovietų Sąjungos geležinkelių tinklo dalimi, visi 1435 mm bėgiai plačiu mastu buvo pradėti tvarkyti į oficialų rusišką 1524 mm plotį. Vėliau septintajame dešimtmetyje SSRS geležinkelių standartas dar susiaurintas 4 mm iki 1520 mm.
Baltijos šalis integruoti į Europos geležinkelių tinklą turėtų „Rail Baltica“ projektas, kuris turėtų sujungti Baltijos šalis ir Lenkiją šiaurės – pietų kryptimi. Valdžios atstovai iki šiol bent viešai nesvarstė atsisakyti rusiškos vėžės rytų – vakarų kryptimi.
Šiuo metu funkcionalia 1520 mm vėže Lietuvos geležinkelių tinklas su Rusija ir Baltarusija jungiasi keturiose vietose. Kaliningrado tranzitas per Lietuvą prasideda Kenoje, kerta Vilnių, Kauną ir baigiasi prie Kaliningrado sienos esančiuose Kybartuose. Tiek maršrutu Kaunas-Kybartai, tiek Vilnius-Kena kursuoja ne tik krovininiai, bet ir vietiniai keleiviniai traukiniai.
Kybartų geležinkelio stotis iki Kaliningrado pasienio yra mažiau nei už 500 metrų.
Kita šalies vakaruose esanti jungtis kerta Pagėgius ir veda į Kaliningrado miestą Sovetską. Nuo Pagėgių geležinkelio stoties iki Rusijos pasienio tiesia linija yra apie 4-5 km.
Dar viena jungtis su Baltarusija yra Lietuvos pietryčiuose, nuo Stasylų geležinkelio stoties, visiškai šalia Šalčininkų. Atstumas nuo šios stoties iki Baltarusijos pasienio yra apie 5,5 km.
