Šių metų spalio pabaigoje iš Kauno mero posto atleistas R.Mikaitis vylėsi pagaliau normaliai pailsėsiąs, nes gaus dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją. Buvusio mero svajonė išsipildė: neseniai jis grįžo iš atostogų šiltuose kraštuose.
Interviu „15min“ R.Mikaitis pabrėžė, kad su šeima tai buvo pirmos tikros atostogos, kokių neturėjo pastaruosius puspenktų metų: didelę dalų laisvalaikio prarydavo vicemero pareigos, kurias ėjo ketverius metus, ir trumpas, bet psichologiškai įtemptas pusmetis miesto vadovo kėdėje.
– Kokioje šalyje malšinote širdperšą, praradęs mero postą?
– Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta girtis kelionėmis. Užteks pasakyti, kad tai buvo egzotiškas kraštas, ne Europos žemyne. O didelės širdperšos nejaučiau, nedariau tragedijos dėl to, kas įvyko. Interpeliacija, žinoma, nemaloni procedūra kiekvienam politikui. Bet psichologiškai tokiam lūžiui reikia būti visada pasirengus, ypač jei vadovauji tokia margai idėjų ir interesų požiūriu koalicijai, kokia teko mano, kaip mero, daliai.
– Puspenktų metų jums nereikėjo sukti galvos dėl duonos kąsnio. Buvote vicemeras, meras. Bet dabar esate eilinis Kauno miesto tarybos narys, atlyginimas už tai nemokamas. Jūsų žmona taip pat jau nebedirba stambiame koncerne Vilniuje. Ar negąsdina nedarbo šmėkla?
– Tikrai ne. Žmona Giedrė yra patyrusi vadybininkė, darbo tikrai suras. Norėtume, kad darbas būtų Kaune. Nes pastaruosius 9 metus žmona dirbo Palangoje, Vilniuje, tai iš tiesų vargino.
Laikraščiai jau rašė, jog aš į teatrą vaikštau su kaimyno žmona (juokiasi). Tikrai, kai žmona nuolat būdavo sostinėje, per oficialius renginius šalia manęs kartais būdavo kaimynystėje gyvenanti svainė, žmonos sesuo Rasa Krėpštienė, Justino Krėpštos žmona. Dabar Justino „nebeskriausiu“...
O jūs pats ką ketinate veikti?
– Neskubu, dairausi, laukiu pasiūlymų. Turiu statybų inžinieriaus diplomą, turiu patirties sporto vadybos srityje. Prieš tapdamas vicemeru, dirbau Orientavimosi sporto federacijos generaliniu sekretoriumi.
– Kai šių metų balandį netikėtai buvote išrinktas Kauno meru, Andrius Kupčinskas išpranašavo, jog jūsų vadovaujama koalicija ilgai neištemps. Kiek laiko duodate konservatorių vadovaujamai koalicijai?
– Nesivadovauju įžeistomis ambicijomis ir linkiu A.Kupčinsko komandai sėkmės, jei tik ji bus sėkminga, tarnaus miestui, deramai atstovaus viešajam interesui.
Deja, jau pirmieji naujosios valdžios žingsniai sukėlė žiniasklaidos ir visuomenės nerimą. O pradžia buvo tokia: pirmasis Kauno miesto tarybos kolegijos posėdis surengiamas slapta, nekviečiami opozicijos atstovai, neįleidžiami žurnalistai. Vienas pirmųjų tikrai garbės Kaunui nedarančių sprendimų – išstumti iš konkurso Panemunės tiltui rekonstruoti bendrovę, pasiūliusią 20 mln.Lt mažesnę kainą nei „Kauno tiltai“.
Pastaroji bendrovė nuolat stebuklingai laimi konkursus, nors ir nesiūlydama geriausių sąlygų. Tai patinka vicemerui Kęstučiui Kriščiūnui, bet abejoju, ar tai gerai miestui, ar padeda siekti skaidrios politikos.
– Kodėl to nepastebi antrąkart meru tapęs A.Kupčinskas?
– Nemanau, kad A.Kupčinskas to nepastebi ar nesupranta. Bet galbūt ir jo rankas pančioja klanų interesai. Jis turi daug geresnes starto sąlygas, 12-os konservatorių daugumą, nei turėjome mes, trys liberalai. Bet ir A.Kupčinskas, kaip rodo nuo pat pirmų jo dienų prasidėję neigiami reiškiniai, sėdi ant parako statinės.
Aš ir mano bendraminčiai norėjome kauniečiams parodyti, jog mūsų mieste įmanoma
ir kitokia politika, nei būdavo iki šiol: atvira, skaidri, be „otkatų“ ir dumblinų klanų diktatūros. Deja, nespėjome.
