Teigia, jog susitarimas nebuvo pasirašytas
„Pirmiausia reikia labai aiškiai ir atvirai pasakyti, kad joks susitarimas tarp Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento – pasirašytas – nebuvo.
Buvo išleistas komunikatas, kitaip pranešimas spaudai, kurį šalys traktuoja skirtingai“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo V.Semeška, kuris prieš dvi savaites pranešė atsistatydinantis dėl to, jog turi kitų neįvardytų planų, nors neoficialiai buvo kalbama, kad traukiasi išsiskyrus požiūriams dėl Vokietijos brigados Lietuvoje.
„Teko garbė dalyvauti tiek susitikime su Vokietijos gynybos ministre, šių metų rudenį, tiek vadovauti gynybos ministrų sudarytoje jungtinėje Lietuvos – Vokietijos darbo grupės pirmajame posėdyje Berlyne.
Nėra ginčo, kad siekiant Lietuvos saugumo mūsų valstybė suinteresuota ir siekia kiek įmanoma daugiau sąjungininkų karių Lietuvoje“, – teigia jis.
Anot V.Semeškos, Lietuvai, norint turėti papildomą sąjungininkų brigadą, be jau esamo Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono ir JAV bataliono, Lietuvos kariuomenės vienetų, reikia ne tik karinės infrastruktūros su kareivinėmis, valgyklomis, remonto dirbtuvėmis, sandėliais ir t. t., tačiau ir pakankamai vietos papildomiems 5000 sąjungininkų kariams treniruotis.
„Lietuva turi vieną bataliono dydžio poligoną Pabradėje, kitą, tokio dydžio, šiais metais įteisinome Rūdninkuose.
Atsakykime į klausimą, kur tuomet reikėtų treniruotis mažiausiai dviem Lietuvos kariuomenės brigadoms, JAV batalionui ir dar siekiamai vienai Vokietijos pilnai kovai pasirengusiai brigadai?
Esu įsitikinęs, pirmiausia, aukščiausi šalių vadovai turi konkrečiai, kiek įmanoma tiksliau, susitarti ir geriausia tokį susitarimą įforminti parašais, tuomet visiems bus aišku, kas ir kada pastatoma, kam ruošiamasi ir koks bus galutinis rezultatas“, – teigia buvęs krašto apsaugos viceministras.
„Šiandien tokio dvišalio susitarimo nėra ir nei Lietuvos kariuomenė, nei Vokietijos Bundeswehr‘as, taip pat ir vykdančioji valdžia – ministerijos negali įgyvendinti tai, dėl ko nėra susitarta aukščiausiu lygiu, o tik sklando skirtingai traktuojamas pranešimas spaudai“, – teigia V.Semeška.
Ilgametis diplomatas Albinas Januška sukritikavo tokį V.Semeškos pareiškimą.
„Prezidento ir Kanclerio sutartas komunikatas šiame kontekste yra gana reikšmingas žingsnis į priekį, tad patiems jo nereikėtų menkinti.
Galima rimtai nusistebėti, kaip KAM buvęs viceministras, buvęs derybų dėl vokiečių brigados derybininkas, vadina tai tik spaudos pranešimu ir neskiria dviejų valstybių vadovų sutarto bendro komunikato nuo vienos šalies pranešimo spaudai esmės? Jei tai ir nėra tarptautinė sutartis, tai nereiškia, kad tėra tik neaiškus žodinis susitarimas, nes bendri komunikatai kartais derinami ne mažiau nei sutartys“, – feisbuke parašė A.Januška.
G.Landsbergis ir I.Šimonytė ragina paaiškinti susitarimą
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo.
Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje.
„Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras. – Visi Lietuvoje taip supranta, tiesiog norime užtvirtinti tą faktą. Bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė.“
G.Landsbergis pabrėžė neoficialiuose pokalbiuose girdintis teiginius, jog „susitarimo metu visiems buvo aišku, kad susitarta taip, kaip supranta Berlynas“.
Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė vėliau BNS nurodė, kad šitaip G.Landsbergis „siūlo dar kartą pasisakyti Lietuvos prezidentui ir Vokietijos kancleriui, kas tiksliai buvo pasirašyta komunikate ir kaip jie jį supranta“.
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį taip pat paragino prezidentą Gitaną Nausėdą paaiškinti ir kalbėjo apie pasirašytą dokumentą.
„Faktinė padėtis yra tokia, kad prezidentas yra pasirašęs tarpusavio dokumentą su Vokietijos kancleriu, tai, matyt, kad reiktų labai aiškaus supratimo, ir ne pasišpilkavimo, o labai aiškios žinios, kaip tą pasirašytą dokumentą skaito jį pasirašęs prezidentas“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Prezidentūros reakcija: tai neatsakinga
Prezidentūra į G.Landsbergio raginimus ketvirtadienį atsakė, kad Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio pasirašyto komunikato dėl brigados kvestionavimas yra neatsakingas.
„Užsienio reikalų ministras šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo, viešai kvestionuodamas Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio bendro komunikato dėl brigados Lietuvoje dislokavimo tekstą, elgiasi mažų mažiausiai neatsakingai“, – teigiama BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.
Jame prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus „pagaliau susitelkti bendram darbui su Vokietija, kad sąjungininkų brigada kuo greičiau atvyktų į Lietuvą, ir nebekelti vidinio politikavimo į tarptautinį lygmenį“.
Kas yra komunikate
G.Nausėdos ir O.Scholzo bendrame pareiškime teigiama, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas šią savaitę pareiškė, jog Lietuvos politikų kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
